Nemokamos atostogos: kada darbdavys privalo jas suteikti, o kada reikia susitarti

Asmeninis gyvenimas neretai pateikia nenumatytų situacijų: vaiko priežiūra, vestuvės, artimojo slauga ar staigi šeimos nario liga gali priversti laikinai pasitraukti iš darbo proceso. Tokiais atvejais viena iš galimybių yra nemokamos atostogos. Tačiau jų suteikimo tvarka nėra vienoda — kai kuriais atvejais darbdavys privalo patenkinti darbuotojo prašymą, o kitais viskas priklauso nuo abiejų pusių susitarimo.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena pagrindines taisykles, kaip teisingai įforminti šias atostogas ir kokį poveikį jos turi jūsų socialinėms garantijoms bei kasmetinių atostogų kaupimui.

Kada darbdavys neturi teisės atsakyti

Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalis numato konkrečius atvejus, kai darbdavys privalo suteikti nemokamas atostogas pagal darbuotojo raštišką prašymą:

Vaiką iki 14 metų auginantiems tėvams – iki 14 kalendorinių dienų;

Darbuotojams su negalia, taip pat auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų arba slaugantiems asmenį su negalia (jei nustatytas individualios pagalbos išlaidų kompensacijos poreikis) – iki 30 kalendorinių dienų;

Vaiko tėvui motinos nėštumo ir gimdymo atostogų bei vaiko priežiūros atostogų metu (o motinai – tėvo vaiko priežiūros atostogų metu) – iš viso iki 3 mėnesių;

Slaugantiems sergantį šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį, arba pateikus sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie savo sveikatą – tiek laiko, kiek rekomenduoja gydytojai;

Santuokai sudaryti – iki 3 kalendorinių dienų;

Dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse – iki 5 kalendorinių dienų;

Kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais – joje numatyta tvarka ir trukme.

Šiose situacijose darbuotojas gali gauti pageidaujamos trukmės nemokamas atostogas, neviršydamas nurodytų ribų.

Kada sprendžia darbdavys ir kaip prašyti atostogų

Jei prašymo priežastis neatitinka nė vieno iš minėtų punktų, išleisti darbuotoją nemokamų atostogų galima tik darbdaviui sutikus.

„Nemokamos atostogos suteikiamos darbuotojo prašymu. Darbdavys negali vienašališkai nuspręsti išleisti darbuotojo tokių atostogų ar reikalauti, kad šis pateiktų prašymą prieš savo valią“, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.

Jeigu įstatymas neįpareigoja suteikti atostogų, abi pusės turi ieškoti kompromiso.

„Kai įstatymas neįpareigoja suteikti nemokamų atostogų, darbdavys turi įvertinti konkrečias aplinkybes ir sprendimą priimti vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei bendradarbiavimo principais“, – pažymi I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Norėdamas pasinaudoti nemokamomis atostogomis, darbuotojas turi pateikti darbdaviui raštišką prašymą, nurodydamas atostogų trukmę ir pagrindą.

Nemokamas laisvas laikas skubiems reikalams

Kai reikalams tvarkyti nereikia visos dienos, galima prašyti nemokamo laisvo laiko (pavyzdžiui, kelių valandų). Paprastai tam taip pat reikalingas abiejų šalių sutarimas.

Tačiau galioja išimtis: dėl skubių šeiminių priežasčių — staigios ligos ar nelaimingo atsitikimo, kai būtinas tiesioginis darbuotojo dalyvavimas, darbdavys privalo suteikti laisvą laiką.

Už šias valandas atlyginimas nemokamas. Visgi darbuotojas ir darbdavys gali susitarti dėl šio laiko perkėlimo į kitą dieną ar pamainą. Tokiu atveju už faktiškai išdirbtas valandas mokamas įprastas darbo užmokestis, tačiau svarbu nepažeisti maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio reikalavimų.

Finansinė pusė: poveikis stažui ir kasmetinėms atostogoms

Nemokamos atostogos nėra vien tik laikas be atlyginimo — jos tiesiogiai veikia socialinį draudimą bei kasmetinių atostogų kaupimą.

Pagal galiojančią tvarką, išėjus nemokamų atostogų:

Nesikaupia stažas pensijai, ligos, motinystės ir nedarbo išmokoms gauti;

Ligos išmoka nemokama: jei darbuotojas suserga nemokamų atostogų metu, nei darbdavys, nei „Sodra“ ligos išmokos nemokės;

Mažėja sukauptų kasmetinių atostogų skaičius: kasmetinės atostogos toliau kaupiasi tik tada, kai nemokamos atostogos suteikiamos privalomaisiais pagrindais (DK 137 str. 1 d.).

„Jeigu nemokamos atostogos suteikiamos darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu pagal šio straipsnio 2 dalį, į darbo metus kasmetinėms atostogoms gauti įskaitoma iki 10 darbo dienų tokių atostogų per metus“, – atkreipia dėmesį I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Ši 10 darbo dienų riba taikoma bendrai per kalendorinius metus. Jei susitariama dėl ilgesnio laikotarpio, viršijanti dalis į stažą kasmetinėms atostogoms gauti neįskaitoma.

PSD spąstai: kada įmoką teks susimokėti pačiam

Jeigu darbuotojas nemokamose atostogose praleidžia visą kalendorinį mėnesį (nuo pirmos iki paskutinės dienos), jo socialinis draudimas laikinai nutrūksta. Jei per tą laiką jis negauna jokių kitų pajamų, nuo kurių skaičiuojamas privalomasis sveikatos draudimas (PSD), bei nėra draudžiamas valstybės lėšomis, jam atsiranda prievolė PSD įmoką susimokėti savarankiškai.

Savarankiškai mokama PSD įmoka sudaro 6,98 % nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA). 2026 m. MMA šalyje yra 1 153 Eur, todėl PSD įmoka už pilną nemokamų atostogų mėnesį siekia 80,48 Eur. Ją būtina sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, kad nenutrūktų sveikatos draudimo galiojimas.

Jeigu nemokamos atostogos trunka tik dalį mėnesio, o už likusią dalį darbuotojui apskaičiuojamas atlyginimas, papildomai mokėti PSD nereikia — įmokas už jį perveda darbdavys.

Praktinė atmintinė darbuotojui

Kreipkitės raštu: prašyme aiškiai nurodykite priežastį ir trukmę.

Sekite dienas: jei atostogaujate bendru susitarimu ilgiau nei 10 darbo dienų per metus, prarasite dalį sukauptų kasmetinių atostogų dienų.

Saugokite sveikatą: žinokite, kad nemokamų atostogų metu susirgus ligos išmoka nebus mokama.

Pasirūpinkite PSD: jei nedirbsite visą kalendorinį mėnesį, nepamirškite savarankiškai sumokėti 80,48 Eur PSD įmokos, kad išvengtumėte skolos ir gydymo išlaidų.