Nutukimo gydymas: kodėl neužtenka pamatuoti KMI ir kaip atrodo ilgalaikė svorio kontrolė
Nutukimu Lietuvoje serga kas ketvirtas suaugęs žmogus, tačiau pats jo gydymo procesas daugeliui vis dar mažai pažįstamas. Kreipiantis į gydytoją, nepakanka vien įvertinti svorį ir išrašyti vaistus – medikai į šią problemą žiūri kaip į rimtą lėtinę ligą, reikalaujančią kompleksinės diagnostikos, ilgalaikio plano ir nuolatinio stebėjimo.
Šeimos gydytoja Monika Tuklerienė pasakoja, kaip iš tiesų atrodo paciento kelias nuo pirmojo vizito iki ilgalaikės svorio kontrolės bei palaikomosios priežiūros.
Pirmasis žingsnis – išsami žmogaus sveikatos ir šeimos istorija
Neretai pacientai tikisi, kad pirmojo vizito metu pakaks tik pamatuoti kūno masės indeksą (KMI) ir iš karto bus išrašyti svorį mažinantys vaistai. Tačiau sėkmingas nutukimo gydymas prasideda nuo pokalbio apie paciento praeitį, kasdienius įpročius ir gretutines būkles.
Šeimos gydytoja Monika Tuklerienė pastebi: „Vienas dažniausių lūkesčių – kad pamatuosime KMI ir žmogus iš karto gaus medikamentinį gydymą. Pacientus neretai nustebina tai, kad į nutukimą žiūrime taip pat rimtai kaip į kitas lėtines ligas: tiriame sveikatos būklę, stebime jos pokyčius, vertiname rizikas. Tai nėra vien valios ar mitybos klausimas“, – sako M. Tuklerienė.
Pirmajam vizitui verta pasiruošti iš anksto: prisiminti, kada svoris pradėjo augti, ar tai įvyko staiga, ar palaipsniui, kokius vaistus vartojate ir kokias ligas, traumas ar operacijas esate patyrę.
Gydytoja pataria pasidalyti visais jaučiamais simptomais: „Svarbu papasakoti ir apie kitus varginančius simptomus – miego problemas, skausmus, fizinio krūvio netoleravimą. Taip pat norime žinoti, ką žmogus jau yra išbandęs dėl nutukimo gydymo: ar anksčiau kur nors kreipėsi, kokie tyrimai atlikti, kokios gydymo priemonės išbandytos ir kaip jos veikė. Reikšmės turi ir šeimos istorija – ar su nutukimu susiduria tėvai, seneliai, broliai ar seserys. Moterų gali būti klausiama ir apie menstruacijų ciklą, nėštumus ar vaisingumo sunkumus“, – pasakoja M. Tuklerienė.
Taip pat analizuojamas emocinis santykis su maistu: „Kalbamės apie tai, ar maistas žmogui tampa nusiraminimo, nuobodulio malšinimo priemone, ar yra emocinio valgymo elementų. Šių temų nereikėtų baidytis. Jei matome poreikį, rekomenduojame dirbti ir su psichikos sveikatos specialistu. Idealu, jei žmogus į pirmą vizitą atsineša bent savaitės mitybos dienoraštį, tačiau jei jo neturi, tai gali tapti namų darbu“, – sako šeimos gydytoja.
Kūno rodiklių matavimas ir metabolinės sveikatos tyrimai
Kabinete gydytojas pamatuoja paciento ūgį, svorį, liemens apimtį ir apskaičiuoja KMI. Suaugusiųjų antsvoris fiksuojamas, kai KMI yra 25–29,9 kg/m², o nutukimas – kai KMI pasiekia 30 kg/m² ar daugiau. KMI galima greitai sužinoti ir savarankiškai, pavyzdžiui, svetainėje manosvoris.lt.
Siekiant susidaryti išsamų vaizdą, atliekami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, gliukozės, insulino, cholesterolio, kepenų bei skydliaukės rodikliai.
Šie tyrimai yra svarbūs nustatant galimas komplikacijas ir parenkant gydymo taktiką: „Jie padeda įvertinti gliukozės apykaitą, metabolinio sindromo ar kepenų suriebėjimo tikimybę, gretutines ligas. Planuojant medikamentinį gydymą svarbi ir šeimos ligų istorija, nes kai kurios būklės gali turėti reikšmės pasirenkant tinkamiausią gydymą. Kitaip tariant, norime susidaryti bendrą žmogaus sveikatos vaizdą, o ne įvertinti vien jo svorį“, – pabrėžia M. Tuklerienė.
Individualus gydymo planas: kodėl svorio mažinimas nėra vienintelis tikslas
Nutukimas yra susijęs su daugiau nei 229 komplikacijomis, tokiomis kaip arterinė hipertenzija, 2 tipo cukrinis diabetas, dislipidemija ir obstrukcinė miego apnėja. Todėl gydymo sėkmė vertinama kur kas plačiau nei vien nukritusiais kilogramais.
Gydytoja aiškina, į kokius pokyčius atkreipiamas dėmesys: „Žiūrime, kaip keičiasi kūno sudėtis, liemens apimtis, savijauta, miegas, fizinio krūvio toleravimas, gretutinių ligų kontrolė. Gal sumažėja kraujospūdis, pagerėja cholesterolio ar kepenų rodikliai. Todėl gydymo tikslai kiekvienam žmogui gali būti skirtingi“, – aiškina šeimos gydytoja.
Atsižvelgiant į paciento gyvenimo būdą, KMI ir gretutines ligas, sudaromas asmeninis gydymo planas. Kadangi nutukimas yra kompleksinė liga, kuriai įtakos turi biologiniai, genetiniai, aplinkos ir psichologiniai veiksniai, gydymas apima kelias sritis.
„Kiekvienas žmogus turi savo originalų receptą, kurį atrasti kartais užtrunka. Nutukimas yra kompleksinės kilmės liga – jo vystymąsi lemia biologinių, aplinkos, genetinių ir psichologinių veiksnių sąveika. Todėl ir gydymas dažniausiai apima daugiau nei vieną sritį“, – sako M. Tuklerienė.
Gydymo plane gali atsirasti mitybos pokyčiai, fizinis aktyvumas, kitų specialistų konsultacijos, o prireikus – ir vaistai, pavyzdžiui, GLP-1 klasės preparatai: „Medikamentinis gydymas gali būti labai svarbi dėlionės dalis, tačiau jis nėra visa dėlionė. Kadangi pati liga atsiranda dėl daugelio priežasčių, dažniausiai ir sprendimas susideda iš daugiau nei vienos priemonės“, – pažymi M. Tuklerienė.
Nuolatinis plano sekimas ir lūkesčių derinimas
Paskyrus medikamentinį gydymą, pirmieji vizitai pas šeimos gydytoją planuojami kas mėnesį, kol nustatoma tinkama vaisto dozė, vėliau jie gali vykti rečiau. Konsultacijų metu aptariama savijauta, galimi nepageidaujami reiškiniai, svorio ir kraujospūdžio pokyčius.
„Per vizitus aptariame paciento savijautą, nepageidaujamus vaistų poveikius, vertiname svorio, apimčių ir kraujospūdžio pokyčius, kalbamės apie fizinį aktyvumą ir mitybą. Stebėdami kūno sudėtį siekiame, kad svoris mažėtų pirmiausia riebalinės masės sąskaita ir būtų išsaugota kuo daugiau raumenų“, – pasakoja gydytoja.
Pradinis gydymo planas nėra nekintamas – jį galima koreguoti, jei svoris krenta per greitai, sustoja arba vaisto nepageidaujami poveikiai yra sunkiai toleruojami.
„Jeigu pirminė strategija neduoda tokio rezultato, kokio žmogus tikėjosi, labai svarbu aptarti realistiškus lūkesčius. Kartais pradžioje svoris krenta gana lengvai, o vėliau mažėjimas sulėtėja. Kitiems sunkiausia priimti tai, kad nutukimas yra lėtinė liga ir gydymas nėra trumpalaikis projektas. Tokiais momentais labai svarbus nuolatinis dialogas su specialistu ir galimybė planą keisti pagal žmogaus situaciją“, – sako M. Tuklerienė.
Gydymas nesibaigia pasiekus norimą svorį
Pasiekus tikslinį svorį, paciento priežiūra nesibaigia. Kadangi nutukimas yra lėtinė liga, pasiektam rezultatui išlaikyti reikalinga ilgalaikė strategija.
M. Tuklerienė pateikia svarbų palyginimą su kitomis ligomis: „Nutraukus veiksmingą medikamentinį gydymą dažnai stebimas svorio grįžimas ir prarandama dalis pasiektos metabolinės naudos. Tai galima palyginti su kitomis lėtinėmis ligomis: vartojant vaistus padidėjęs kraujospūdis gali būti kontroliuojamas, tačiau nutraukus gydymą jis vėl gali padidėti. Panašiai ir gydant nutukimą – pasibaigus apetitą veikiančių vaistų poveikiui apetitas gali sugrįžti“, – aiškina M. Tuklerienė.
Todėl labai svarbu tęsti stebėseną, išlaikyti suformuotus sveikos mitybos ir judėjimo įpročius, o prireikus – koreguoti tolesnę gydymo strategiją.
„Mitybos pokyčiai ir fizinio aktyvumo išlaikymas yra vieni svarbiausių dalykų siekiant ilgalaikio rezultato. Gydymo galimybių daugėja, todėl vis daugiau sprendimų galime pritaikyti konkretaus paciento situacijai“, – sako gydytoja.
Patarimas pacientams
Nusprendus kreiptis į gydytoją dėl svorio kontrolės, pirmasis žingsnis – pradėti pildyti bent vienos savaitės mitybos ir savijautos dienoraštį. Taip pat rekomenduojama iš anksto užsirašyti klausimus gydytojui ir prisiminti visus šiuo metu vartojamus vaistus bei maisto papildus. Tai padės vizito metu greičiau ir tiksliau sudaryti individualų gydymo planą.