Premjeras Mindaugas Sinkevičius apie mokytojų reikalavimus: ragina turėti saiką
Vyriausybė nemato galimybių rasti kompromiso su lapkričio 16 dieną nacionalinį streiką pradėti ketinančia Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga (LŠDPS) dėl didesnio pedagogų atlyginimų kėlimo. Premjeras Mindaugas Sinkevičius pabrėžia, kad valstybės finansinė padėtis neleidžia švietimui skirti daugiau lėšų, nei jau yra suplanuota.
Pasak premjero, kitų metų biudžeto projekte mokytojų darbo užmokesčiui numatyta papildomai skirti 240,5 mln. eurų, o Vyriausybė pilnai laikosi pasiektų ilgalaikių įsipareigojimų.
„Aš manau, kad to, kas jau yra pasiekta kaip ilgalaikis susitarimas, mes, kaip Vyriausybė, laikomės. Norai yra geri, norai suprantami. Norėčiau ir kitoms grupėms, ne tik švietimo, bet ir kultūros bei statutiniams pareigūnams kelti darbo užmokestį kuo daugiau. Bet tai yra tiek, kiek valstybė gali sau leisti“, – Kupiškio rajone žurnalistams teigė premjeras.
Nesutarimai dėl algų kėlimo procento
Andriaus Navicko vadovaujama LŠDPS reikalauja kitais metais pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientus didinti 10 procentų. Vyriausybė šiuo metu siūlo 7,56 procento augimą. Tam 2027 metų biudžeto projekte numatyti 245,1 milijono eurų.
Nepavykus pasiekti susitarimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, profesinė sąjunga paskelbė, kad lapkričio 16 dieną pradės nacionalinį mokytojų streiką.
M. Sinkevičius atkreipė dėmesį į prieštaravimą tarp reikalavimų sparčiau kelti algas ir esamo valstybės biudžeto deficito.
„Ir vėlgi nepamirškime tos situacijos: mes vienu metu kalbame ir apie didžiulį valstybės deficitą, ir tuo pačiu sakome, kad darbo užmokestis yra per menkas, jis turėtų būti didesnis. Na, tai čia kažkas su logika yra negerai. Jau ir taip turime finansiškai pakankamai komplikuotą situaciją“, – sakė M. Sinkevičius.
Kitiems sektoriams tokios sumos nenumatytos
Premjeras akcentavo, kad mokytojų atlyginimams numatyta suma yra išskirtinė, o kitoms darbuotojų grupėms tokio dydžio papildomas finansavimas nėra skiriamas.
„Tai aš manau, kad gyvenime reikia turėti saiką. O tas saikas nepriklauso nuo politinių norų, jis priklauso nuo finansinių galimybių“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Paklaustas, ar profsąjunga, grasindama streiku, nešantažuoja ministrų kabineto, M. Sinkevičius nurodė, kad profesinės organizacijos turi visišką demokratinę teisę kovoti už darbuotojų interesus ir palankesnes darbo sąlygas. Vis dėlto jis įspėjo, kad valstybė neturi būti spaudžiama į kampą, nes didesnio finansavimo prašo ir kiti viešojo sektoriai.
„Švietimas, žiūrint į kitų metų ir ateinančių kelių metų biudžetą, yra prioritetas numeris vienas. Taip, prioritetas gali būti ir dar aukštesniu prioritetu, bet finansinės galimybės to neleidžia“, – pridūrė premjeras.
Protestai rengiami ne pirmą kartą
Mokytojų atlyginimai bei darbo sąlygos šalyje jau ne kartą tapo masinių protestų priežastimi.
2018 metais apie 3,7 tūkstančio mokytojų streikavo beveik du mėnesius. Dalis pedagogų tuomet buvo įsiveržę į Švietimo ir mokslo ministerijos patalpas bei ten surengė 21 parą trukusį budėjimą.
Vėliau, 2023 metais, LŠDPS surengė visuotinį mokytojų streiką, reikalaudama didesnių atlyginimų, mažesnių klasių ir mažesnio darbo krūvio. Šis protestas baigėsi tik Seimui patvirtinus 2024 metų valstybės biudžetą.