Nuo lapkričio darbuotojus atleisti bus galima daugiau atvejų: kas keičiasi

Nuo lapkričio 1 d. darbdaviai galės dažniau nutraukti darbo sutartį savo valia, įspėję darbuotoją prieš tris darbo dienas ir sumokėję ne mažesnę kaip šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Tačiau vien noro atleisti ir didesnės kompensacijos nepakaks – sprendimas turės būti pagrįstas.

Advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė Eglė Stražnickienė paaiškina, kad Darbo kodekso pakeitimai suteiks darbdaviams daugiau pasirinkimo. Kartu įstatyme bus aiškiai įtvirtintas reikalavimas nurodyti pagrįstą atleidimo priežastį, o darbuotojų apsaugos priemonės išliks.

Darbdaviai galės rinktis iš dviejų atleidimo būdų

Iki šiol Darbo kodekso 59 straipsnyje numatytas atleidimas darbdavio valia negalėjo būti taikomas tais atvejais, kai darbo sutartis nutraukiama dėl DK 57 straipsnio 1 dalyje išvardytų priežasčių.

Pavyzdžiui, kai darbuotojo atliekamos funkcijos tampa perteklinės arba jis nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal rezultatų gerinimo planą, darbdavys turėjo vadovautis atleidimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės tvarka.

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. tokiais atvejais bus galima pasirinkti ir atleidimą darbdavio valia.

Šią galimybę darbdaviai taip pat turės, kai darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis arba tęsti darbo santykių po verslo perdavimo. Ji atsiras ir priėmus sprendimą, dėl kurio darbdavys pasibaigia.

Abu atleidimo būdai skirsis įspėjimo terminais, išeitinėmis išmokomis ir taikomomis procedūromis.

Atleidžiant darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, išeitinė išmoka yra mažesnė, tačiau taikomi ilgesni įspėjimo terminai ir griežtesni procedūriniai reikalavimai. Konkretūs terminai bei išmokų dydžiai priklauso nuo darbo stažo ir darbuotojui taikomų garantijų.

Atleidžiant darbdavio valia, išliks trijų darbo dienų įspėjimo terminas ir ne mažesnė kaip šešių darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė.

Pasak E. Stražnickienės, darbdaviui didesnė išmoka gali būti priimtina kaina už galimybę greičiau nutraukti darbo santykius.

Pakeitimas taip pat galėtų sumažinti ginčų dėl netinkamai pasirinkto atleidimo pagrindo. Tačiau ginčų dėl pačios atleidimo priežasties pagrįstumo gali išlikti.

Vien sumokėti šešių atlyginimų išeitinę nepakaks

Teisininkė pabrėžia, kad ir pagal iki šiol galiojusią tvarką darbdavys negalėjo atleisti darbuotojo savo valia nenurodydamas priežasties.

Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti įvardyta konkreti atleidimo priežastis, nurodyta taikoma Darbo kodekso nuostata ir darbo santykių pasibaigimo diena.

Nuo lapkričio 1 d. DK 59 straipsnyje bus tiesiogiai nustatyta, kad atleidimo priežastis turi būti pagrįsta.

Ką tai reikš praktikoje?

E. Stražnickienės vertinimu, kol nesusiformuos teismų praktika pagal naująją tvarką, tikėtina, kad bus remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jau nustatytais kriterijais.

Atleidimo priežastis turi būti reali, teisėta ir pakankama. Ji negali būti išgalvota ar diskriminacinė.

Darbdaviui neužteks remtis mažareikšmiais epizodais ar bendro pobūdžio teiginiais. Jis turės nurodyti konkrečias aplinkybes ir gebėti jas pagrįsti įrodymais.

Kilus darbo ginčui, atleidimo teisėtumą turės įrodyti darbdavys.

Pasak teisininkės, pasirinkus atleidimą darbdavio valia dėl perteklinės darbo funkcijos ar nepasiektų rezultatų, neturėtų būti taikomi tokie pat griežti įrodinėjimo reikalavimai kaip atleidžiant darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.

Tačiau galutinai šį klausimą išaiškins teismų praktika.

Didesnė išeitinė darbuotojui suteikia finansinę apsaugą netekus darbo, bet neatleidžia darbdavio nuo pareigos pagrįsti savo sprendimą.

Kada darbdavio valia atleisti draudžiama

Darbo kodekso pakeitimai nepanaikina draudimo atleisti darbuotoją dėl diskriminacinių ar kitų įstatymo neleidžiamų motyvų.

Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties šiuo pagrindu dėl to, kad darbuotojas:

Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pranešė apie pažeidimą;

dalyvavo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais;

kreipėsi į administracinius organus dėl diskriminacijos;

naudojosi Darbo kodekse numatytomis teisėmis.

Draudžiama atleisti ir dėl diskriminacinių priežasčių, pavyzdžiui, darbuotojo amžiaus ar šeiminės padėties.

Atskiros garantijos taikomos nėščioms darbuotojoms ir darbuotojoms, kol kūdikiui sukanka keturi mėnesiai. Jos taip pat numatytos darbuotojams, esantiems nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, bei pašauktiems į karo tarnybą.

Todėl prieš atleidimą darbdavys turi įvertinti ne tik jo priežastį, bet ir konkrečiam darbuotojui taikomas garantijas.

Nauja tvarka galės naudotis ne visi darbdaviai

Atleidimas darbdavio valia pagal DK 59 straipsnį nėra prieinamas visiems darbdaviams.

Šis būdas netaikomas biudžetinėms įstaigoms, valstybės ir savivaldybių įmonėms, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, taip pat Lietuvos bankui.

Vadinasi, nauja galimybė pasirinkti lankstesnį atleidimo būdą neapims visų darboviečių.

Ką darbdaviui reikėtų padaryti prieš atleidimą

E. Stražnickienė darbdaviams pataria iš anksto aiškiai apibrėžti darbuotojui keliamus lūkesčius.

Tai apima darbo rezultatus, elgesį, kompetencijas ir būdo savybes.

Jeigu kyla problemų, jas reikėtų aptarti su darbuotoju ir užfiksuoti konkrečias aplinkybes.

Pavyzdžiui, jei darbo sutartį ketinama nutraukti dėl bendradarbiavimo sunkumų, vien teiginio, kad darbuotojas „netinka komandai“, nepakaks.

Darbdavys turėtų įvardyti konkrečias situacijas, dėl kurių priėmė tokį sprendimą.

Užfiksuoti faktai gali padėti pagrįsti atleidimą kilus ginčui. Tačiau ir pačiame įspėjime darbuotojui turi būti aiškiai paaiškinta, kodėl nutraukiama jo darbo sutartis.

Ką svarbu žinoti darbuotojui

Gavęs įspėjimą apie atleidimą darbdavio valia, darbuotojas pirmiausia turėtų patikrinti nurodytą priežastį.

Taip pat būtina atkreipti dėmesį į darbo sutarties nutraukimo datą, taikomą Darbo kodekso straipsnį ir numatytą išeitinę išmoką.

Vien tai, kad darbdavys sutinka išmokėti ne mažesnę kaip šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę, dar nereiškia, jog atleidimas teisėtas.

Jeigu dėl atleidimo kiltų ginčas, savo sprendimą turėtų pagrįsti darbdavys.

Nuo kada galios pakeitimai

Darbo kodekso pakeitimai priimti 2026 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XV-1058 ir įsigalios lapkričio 1 d.

Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį į pereinamąsias nuostatas. Iki spalio 31 d. pradėtoms procedūroms ir procesams bei kitais įstatyme numatytais atvejais bus taikomos ankstesnės Darbo kodekso taisyklės.

Todėl vertinant konkretų atleidimą reikės atsižvelgti ne tik į jo priežastį, bet ir į tai, kada pradėta atleidimo procedūra.