Netvarkinga dienotvarkė, ilgos valandos prie ekranų, nuolatinis stresas, netinkama mityba: maistinių medžiagų trūkumas, kofeino ir greitojo maisto perteklius, vėlyvas valgymas. Visa tai trikdo miegą. Kaip padėti organizmui sureguliuoti miegą ir kada reikia kreiptis į gydytoją?
Kai biologinis ritmas nepastovus, sutrinka organizmo veikla: sunkiau susikaupti, prastėja atmintis, žmogus tampa irzlesnis. Netvarkingas ritmas veikia ir vaikų psichinę bei fizinę būklę. Anksčiau buvo manoma, kad nemiga – suaugusiųjų bėda, o vaikų ir jaunimo ji nekankina. Tačiau dabar pas gydytojus vis dažniau ateina sunerimę tėvai: jų vaikai ilgai negali užmigti, naktimis keliasi ir pabunda gerokai anksčiau, nei suskamba žadintuvas.
– Kas ketvirtą vaiką kamuoja vienokie ar kitokie miego sutrikimai. Tačiau svarbu skirti kūdikių, mažų vaikų ir paauglių miegą. Kūdikiai miega su pertraukomis, o jų verksmas pabudus nebūtinai reiškia, kad jie blogai miega. Dėl vyresnių vaikų padėtis visai kita, – sako Kauno klinikų vaikų neurologas Dovydas Burkojus.
Nemiga ar narkolepsija?
Vaikų neurologų teigimu, net jei tėvų nuogąstavimai gydytojo kabinete nepasitvirtins, kreiptis vis tiek geriau, nei užmerkti akis prieš akivaizdžią problemą.
Šiuolaikiniai paaugliai linkę vėlai eiti miegoti: ilgas valandas jie leidžia prie kompiuterinių žaidimų ar socialiniuose tinkluose, todėl rytais sunkiai kyla iš lovos, o dienos metu jaučia nuovargį, irzlumą bei mieguistumą. Suaugusieji dažnai numoja į tai ranka manydami, kad paauglių nuotaikų kaita yra natūrali, o miego trūkumas čia niekuo dėtas. Tačiau tai didelė klaida. Nuolatinis mieguistumas dieną ne tik trikdo kasdienę veiklą, bet ir gali signalizuoti apie lėtinę neurologinę ligą, diagnozuojamą 14–15 metų ar net jaunesniems asmenims.
Dažnai vaikų miego sutrikimai būna susiję su psichologinėmis priežastimis ir nerimu. Kai kuriems nustatomi anksčiau nepastebėti kvėpavimo sutrikimai miegant arba naktiniai košmarai. Jei tai trukdo kasdieniam gyvenimui, reikia kreiptis į specialistus.
– Vis dėlto paauglių mieguistumo dieną ne visada galima nurašyti amžiaus pokyčiams ar psichologinėms problemoms. Reikėtų suklusti, jei paauglys užmiega per pamokas, netikėtose situacijose jį ima nevaldomas noras miegoti, rytą sunkiai pabunda, miega gerokai ilgiau nei bendraamžiai, o pabudęs lieka irzlus, – pažymi D. Burkojus.
Pasak vaikų neurologo, tai gali būti pirmieji narkolepsijos požymiai. Jie ne visada ryškūs, todėl ligą sunku atpažinti, tačiau pastebėjus šiuos simptomus būtina pasikonsultuoti su specialistu. Narkolepsijai būdingas lėtinis patologinis mieguistumas dieną, dažnai kartu su staigaus raumenų tonuso netekimo epizodais – katapleksija. Narkolepsija dažniausiai išsivysto jauniems žmonėms, dažniau vyrams. Manoma, kad ligai įtakos turi paveldimumas kartu su išoriniu provokuojančiu veiksniu, pavyzdžiui, virusine infekcija.
– Yra du narkolepsijos tipai. Sergant pirmojo tipo narkolepsija, žmogų kamuoja ne tik per didelis mieguistumas, bet ir katapleksija. Pavyzdžiui, juokdamasis žmogus netenka raumenų tonuso: kūnas suglemba arba atsipalaiduoja atskiros raumenų grupės, tarkime, veido mimikos raumenys, gali išlįsti liežuvis. Sergant antrojo tipo narkolepsija, raumenų tonusas nedingsta, – aiškina gydytojas.
Narkolepsija sergantys paaugliai dažnai skundžiasi haliucinacijomis prieš užmiegant ar pabundant, ryškiais sapnais, taip pat miego paralyžiumi, kai pabudus neįmanoma pajudėti. Be to, tokiems vaikams dažnai anksčiau prasideda lytinis brendimas, jie linkę tukti.
– Didžiausia problema ta, kad narkolepsija diagnozuojama per vėlai – vidutiniškai praėjus dešimčiai metų nuo pirmųjų simptomų. Visuomenė ir net gydytojai apie šią ligą žino mažai. Pirmieji simptomai dažnai priskiriami paauglystei arba psichologinėms problemoms, – sako specialistas.
Negydoma narkolepsija gali baigtis rimtomis traumomis: miego priepuoliai staiga užklumpa per monotonišką veiklą, o sunkiais atvejais – net važiuojant dviračiu ar paspirtuku. Nuovargis ir mieguistumas trukdo ir mokytis. Dar viena problema – bendraamžių patyčios, ypač jei katapleksijos metu paauglys nukrinta ar atrodo nerangus. Todėl jei tėvams kyla bent menkiausias įtarimas, kad vaikas gali sirgti neurologine liga, verta pasitarti su specialistu. Šiuo metu vaikų, kuriems oficialiai diagnozuota narkolepsija, yra gerokai mažiau, nei iš tikrųjų sergančiųjų.
Vaikų neurologas pabrėžia, kad narkolepsija – reta liga ir toli gražu ne visiems dieną mieguistiems paaugliams reikia gydymo. Vis dėlto jis ragina tėvus neignoruoti simptomų ir prireikus kreiptis į specialistą.
Sveikam miegui – tinkama mityba
Patarimų, kaip geriau miegoti, apstu. Tačiau miego kokybę lemia ne tik tai, ką darome prieš eidami miegoti, bet ir gyvenimo būdas, ypač mityba.
Magnis – svarbus mineralas, būtinas smegenų ir širdies veiklai. Todėl reikėtų valgyti pakankamai magnio turinčių produktų: migdolų, špinatų, anakardžių, nesmulkintų grūdų produktų.
Miegui reguliuoti svarbūs ir B grupės vitaminai, tarp jų B6, B12 ir folio rūgštis. Vitaminas B6 padeda organizmui gaminti serotoniną, kuris vėliau virsta melatoninu – miego hormonu. Todėl kas nori geriau miegoti, turėtų į valgiaraštį įtraukti avinžirnių, lašišos ar kitos raudonosios žuvies, žalios spalvos daržovių. Be to, kalio ir natrio trūkumas gali sukelti raumenų mėšlungį, gausų prakaitavimą miegant ir trukdyti kūnui atsipalaiduoti. Visa tai blogina miego kokybę.
Dar vienas svarbus elementas – cinkas. Kartu su magniu, geležimi ir vitaminais jis padeda palaikyti cheminę smegenų pusiausvyrą ir medžiagų apykaitą.
Klinikų tinklo „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė pabrėžia: svarbu laiku nustatyti, kas sukelia nemigą. Priežasčių gali būti įvairių, tačiau specialistė išskiria kelias dažniausias. Tyrimai rodo, kad nemiga gali būti susijusi su mažakraujyste (anemija).
– Mažakraujystė miegą gali paveikti keliais būdais. Ji gali sukelti galvos skausmą, silpnumą, rankų ir kojų dilgčiojimą ar tirpimą, neramių kojų sindromą – visa tai trukdo užmigti. Mažakraujystei būdingas nuovargis ir mieguistumas taip pat gali sukelti nemigą, nes dieną žmogus mažiau juda. Dėl nuovargio žmonės gali vengti veiklos, kuri palaiko jų paros ritmą, todėl didėja miego sutrikimų rizika, – aiškina gydytoja.
Priežastį padeda rasti kraujo tyrimas
Įtarus mažakraujystę, reikia ištirti eritrocitų ir hemoglobino kiekį bei hematokritą. Jei šie rodikliai mažesni nei norma, tai gali rodyti mažakraujystę. Mažas hemoglobino kiekis gali reikšti geležies, folio rūgšties ar vitamino B12 trūkumą, taip pat lėtines ligas, pavyzdžiui, plaučių. Visa tai gali trikdyti miegą. Todėl jei žmogus skundžiasi nemiga, specialistė rekomenduoja įvertinti geležies atsargas – ištirti geležies, feritino ir transferino kiekį. Svarbu nevartoti geležies preparatų, kol neatliktas kraujo tyrimas, nes geležies perteklius gali pakenkti.
Pastaruoju metu mokslininkai nustatė ir ryšį tarp vitamino D kiekio organizme ir miego kokybės.
– Vitamino D receptorių aptikta smegenų srityse, kurios reguliuoja miego ir budrumo ciklus. Tyrimai rodo, kad vitamino D trūkumas gali būti susijęs su miego sutrikimais, trumpesniu miegu ir dažnais prabudimais naktį. Epidemiologiniai duomenys taip pat leidžia manyti, kad pakankamas vitamino D kiekis mityboje gali pagerinti miego kokybę. Svarbu nepamiršti, kad vitaminą D rekomenduojama vartoti ryte, o ne vakare, – sako E. Marciuškienė.
Vitamino D trūkumo rizika didėja, kai žmogus daug laiko praleidžia uždarose patalpose, yra nutukęs, valgo mažai žuvies ir pieno produktų ar serga lėtinėmis ligomis.
Miego kokybei daug įtakos turi ir skydliaukės veikla. Ją galima įvertinti ištyrus skydliaukės hormonus.
– Nepakankama skydliaukės veikla (hipotirozė) gali sukelti mieguistumą ir nuovargį, o per didelis jos aktyvumas (hipertirozė) dažnai susijęs su nemiga, nerimu ir pervargimu. Abi šios būklės gali sutrikdyti miego ritmą ir trukdyti pailsėti, – teigia gydytoja.
Jei miegas sutrinka ne vieną naktį, o kelias savaites iš eilės, verta ne laukti, kol praeis savaime, o pasitarti su šeimos gydytoju ir išsitirti kraują. Kartais nemigos priežastis paprastesnė, nei atrodo, – ir ją galima rasti.
Natalija BAGDONAVIČIENĖ
Beje…
Kampanija „Miegucci“ kvies paauglius keisti požiūrį į miegą
Bent aštuonias valandas miega tik maždaug trečdalis Vilniaus paauglių. „Planet Youth“ atliktas tyrimas parodė, kad norėdami suspėti daugiau, jauni žmonės dažnai aukoja būtent miego laiką. Net 57 proc. 15–16 metų vaikinų ir 73 proc. to paties amžiaus merginų nurodė nemiegantys taip reikalingų bent 8 valandų.
Nauja socialinė kampanija „Miegucci“ kvies paauglius į miegą pažvelgti kaip į vieną svarbiausių geros savijautos ir savirealizacijos šaltinių. Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ kampanijos metu net 75 sostinės mokyklose lankysis nuomonės formuotojai, kurie su moksleiviais kalbėsis apie miego rutinos svarbą, vyks ir kitos tęstinės iniciatyvos.