Mokslininkė įspėja dėl mados dengti kapus plokštėmis: sprendimas turi rimtą neigiamą pusę

Artėjant Vėlinėms ir Visų Šventųjų dienai, kapinėse prasideda aktyvus kapaviečių tvarkymo metas. Šiuo laikotarpiu atliekų kiekis kapinėse išauga kone dvigubai. Siekdami palengvinti nuolatinę kapų priežiūrą, vis daugiau gyventojų nusprendžia kapavietes visiškai uždengti akmens plokštėmis arba plytelėmis. Nors toks sprendimas leidžia rečiau lankytis kapinėse, aplinkosaugos specialistai įspėja apie neigiamą šios tendencijos poveikį gamtai.

Akmens plokštės trikdo natūralų vandens ciklą

Uždengtas dirvožemis praranda gebėjimą sugerti kritulius. Klimato kaitos sąlygomis, kai dažnėja stiprios liūtys ir per trumpą laiką iškrenta didžiulis kritulių kiekis, nesugertas vanduo negali filtruotis į gilesnius grunto sluoksnius. Jis pradeda tekėti paviršiumi, ardydamas kapinių takus ar užliedamas žemiau esančias kaimynines kapavietes.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Aušra Zigmontienė siūlo įvertinti šio sprendimo pasekmes.

„Įsivaizduokime, kad visas kapo plotas yra uždengtas plokštėmis. Kur turi sunktis sniego tirpsmo, lietaus vanduo? Stipriai sumažinus dirvožemio plotą, vanduo nebegali filtruotis į gruntą. Tai ypač aktualu šiais laikais, kai vyksta klimato kaita ir dažnai pasitaiko itin smarkūs, intensyvūs lietūs, kai per trumpą laiką iškrenta labai didelis kritulių kiekis. Taigi, galbūt tvariau būtų kapą užpilti akmenukais ar palikti atvirą plotą ir jį apsodinti daugiamečiais augalais“, – sako doc. dr. A. Zigmontienė.

Natūralūs augalai – galimybė pagaminti kompostą

Tradicija dekoruoti kapus išlieka stipri, tačiau pasirinktos medžiagos daro tiesioginę įtaką atliekų tvarkymui. Nors dirbtinės gėlės vertinamos dėl patvarumo, jų rūšiavimas ir perdirbimas yra itin sudėtingas.

„Dirbtinės gėlės gaminamos iš įvairių medžiagų – plastiko, metalo, tekstilės, todėl praktiškai neperdirbamos. Tuomet jos nugula arba į sąvartyną, arba keliauja į atliekų deginimo įrenginius – tuo visas jų gyvavimo ciklas iš esmės ir užsibaigia. Žinoma, jeigu šios gėlės tarnauja ne vieną sezoną – yra nuplaunamos, sutvarkomos ir naudojamos toliau, tai nėra pats blogiausias sprendimas“, – teigia VILNIUS TECH mokslininkė.

Tvaresne alternatyva išlieka gyvos gėlės ir natūralios medžiagos, kurias nuvytusias galima kompostuoti.

„Teisingai išrūšiavus nuvytusias gėles, medžių lapus, šakeles, jie perdirbami į kompostą, kuris vėliau naudojamas žemei atgaivinti. Taips anglis pereina atgal į dirvoželį. Vis tik, idealiausias sprendimas yra daugiamečiai, visžaliai augalai, kurie ilgai puošia kapą ir nereikalauja daug priežiūros“, – pataria doc. dr. A. Zigmontienė.

Kaip papildomą alternatyvą mokslininkė rekomenduoja puokštes iš sezoninių ar sausų gėlių, spygliuočių šakų, kankorėžių bei šermukšnių.

Dešimtis žvakių rekomenduoja keisti keičiamais įdėklais

Vėlinių laikotarpiu ant kapaviečių dažnai sudegama po keliolika vienkartinių žvakių. Jos po švenčių akimirksniu virsta kalnais sunkiai tvarkomų šiukšlių.

„Visi suprantame, kad norisi uždegti tas žvakeles, bet ar tikrai ant kapo reikia 10, 15, 20 žvakių? Nepamirškime, ko siekiame lankydami artimųjų kapus. Vienas iš tikslų – prisiminti tuos žmones. Abejoju, ar prisiminimai yra vertinami didelėmis gėlių puokštes ir dešimtimis žvakių“, – pastebi doc. dr. A. Zigmontienė.

Mokslininkė rekomenduoja rinktis daugkartines stiklines žvakides. Nors pirminė jų kaina yra didesnė, vėliau pakanka nusipirkti tik keičiamus parafino, sojos ar kito vaško įdėklus, o tai sumažina plastiko atliekų kiekį.

Jeigu naudojamos vienkartinės stiklinės ar plastikinės žvakės, jas galima perdirbti tik visiškai išvalius vaško ar parafino likučius. Jeigu vaško išvalyti nepavyksta, tokias žvakes būtina mesti į mišrių atliekų konteinerį, kad jos neužterštų kitų pakuočių. Išvalytus korpusus bei metalinius ar plastikinius dangtelius galima išmesti į rūšiavimui skirtus konteinerius.

Rūšiavimo klaidos sugadina kitų darbą

Prie kapinių paprastai yra pastatyti skirtingi konteineriai: žaliosioms atliekoms, rūšiuojamoms pakuotėms ir mišrioms šiukšlėms. Gyventojų prašoma atidžiai stebėti užrašus ant konteinerių.

„Į rūšiavimo konteinerius įmetę žaliųjų ar mišrių atliekų, padarysime meškos paslaugą – visos išrūšiuotos atliekos bus užterštos ir jų nebus įmanoma tvarkyti kaip antrinių žaliavų. Tokiu atveju rūšiavusio žmogaus darbas nueis veltui. Gerbkime vieni kitus ir Žemę, kurioje gyvename, nes gamtiniai ištekliai yra senkantys“, – įspėja doc. dr. A. Zigmontienė.

Sumažinti neigiamą poveikį aplinkai padeda ir kelionių planavimas. Dažnai giminaičiai iš skirtingų miestų prie to paties kapo vyksta atskirais automobiliais. Specialistai rekomenduoja kooperuotis, važiuoti kartu ir iš anksto pasidalinti, kas kokias dekoracijas atveš, kad kapavietė nebūtų perkrauta.

Kaip sutvarkyti kapavietę tvaresniu būdu?

• Atsisakykite akmens plokščių. Vietoj vientiso kapo uždengimo rinkitės kapo užpylimą akmenukais ar skaldele – tai apsaugo nuo žolių, bet leidžia vandeniui susigerti į gruntą. 
• Sodinkite daugiamečius augalus. Visžaliai krūmai, viržiai ar kiti daugiamečiai augalai reikalauja minimalios priežiūros ir gražiai atrodo visais metų laikais. 
• Naudokite daugkartinius stiklinius žibintus. Prieš pirkdami naujus papuošimus, patikrinkite esamus – galbūt užtenka tik pakeisti vaško ar parafino įdėklus. 
• Teisingai išmeskite atliekas. Nuvytusias gyvas gėles, spyglius, lapus ir šakas meskite į žaliųjų atliekų aikštelę be plastikinių maišelių. Dirbtines gėles bei žvakes su vaško likučiais meskite į mišrių atliekų konteinerį.