Sukčių taikiklyje – žinutės: per ketvirtį užblokuota per 5 milijonus apgaulingų SMS

Lietuvoje apgaulingų skambučių srautas traukiasi, tačiau sukčiai randa naujų būdų pasiekti gyventojus. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, per trečiąjį šių metų ketvirtį šalyje užblokuotų melagingų SMS žinučių skaičius išaugo daugiau nei keturis kartus. Šis pokytis rodo, kad veiksmingos skambučių blokavimo priemonės privertė nusikaltėlius persikelti į skaitmeninę erdvę.

Pirmą kartą fiksuojamas toks ryškus sukčių elgsenos pokytis. Kadangi ryšio operatoriai sėkmingai užkerta kelią netikriems skambučiams, pagrindiniu sukčių įrankiu tapo trumposios žinutės bei interneto programėlės.

Skambučių filtravimo priemonės veikia efektyviai

Tradicinių telefoninių apgaulių skaičius Lietuvoje nuosekliai mažėja. RRT duomenimis, per trečiąjį ketvirtį šalies ryšio operatoriai užblokavo per 2,15 mln. įtartinų skambučių iš užsienio su suklastotais lietuviškais numeriais. Tai yra 22,5 proc. mažiau nei ankstesnį ketvirtį.

Šį mažėjimą tiesiogiai lemia RRT nustatyti griežti reikalavimai operatoriams. Šiuo metu yra blokuojami tarptautiniai skambučiai, rodantys lietuviškus numerius, kai nustatoma, kad skambučio autorius iš tiesų nėra išvykęs į užsienį ir nesinaudoja tarptautinio tarptinklinio ryšio (roaming) paslaugomis.

Sukčiai masiškai persikėlė į SMS kanalą

Užvėrus kelius lengvai klastoti telefono skambučius, nusikaltėliai pradėjo masiškai atakuoti gyventojus trumpuoju ryšiu. Per trečiąjį ketvirtį operatoriai iš viso užblokavo net 5,25 mln. apgaulingų SMS – šis pranešimų srautas išaugo daugiau nei keturis kartus.

Didžiąją dalį – net 99,8 proc. – visų blokuotų pranešimų sudarė žinutės su kenkėjiškomis nuorodomis į interneto svetaines, kurias Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKCS) pripažino žalingomis. Šis filtravimas vyksta automatiškai: operatoriai tikrina žinutėse esančias nuorodas pagal NKCS nuolat atnaujinamą registrą ir blokuoja jas dar prieš pasiekiant gavėją.

Taip pat operatoriai užblokavo per 12,5 tūkst. pranešimų, kurie neatitiko nustatytų siuntėjo identifikavimo požymių (Sender ID). Ši priemonė apsaugo gyventojus nuo atvejų, kai sukčiai bando siųsti SMS žinutes apsimesdami žinomų bankų, valstybinių institucijų ar siuntų tarnybų vardu.

Nuolatinės technologinės lenktynės

RRT pirmininkės Jūratės Šovienės teigimu, kova su finansiniais sukčiais yra dinamiškas procesas, reikalaujantis nuolatinio budrumo.

„Mažėjantis apgaulingų skambučių srautas rodo, kad taikomos blokavimo priemonės veikia. Tačiau sukčiai nesitraukia – jie ieško naujų būdų pasiekti gyventojus ir vis dažniau naudojasi žinutėmis bei susirašinėjimo programėlėmis. Tai nuolatinės technologinės lenktynės: stiprinant vieną apsaugos grandį, sukčiai ieško silpnesnės. Todėl svarbu ne tik tobulinti technines apsaugos priemones, bet ir patiems gyventojams gebėti atpažinti apgaulę“, – pabrėžė RRT vadovė.

Kadangi operatoriai taiko griežtą SMS filtrą, sukčiai vis dažniau bando apeiti apsaugą naudodami populiarias bendravimo programėles – „WhatsApp“, „Viber“ ar „Messenger“. Šiose platformose ryšio tiekėjai neturi techninių galimybių blokuoti ar tikrinti siunčiamo turinio, todėl čia atsakomybė tiesiogiai tenka pačiam vartotojui.

Kaip apsisaugoti nuo apgaulės?

RRT primena pagrindines saugumo taisykles, gavus įtartiną pranešimą SMS žinute ar susirašinėjimo programėlėje:

Nespauskite jokių nuorodų ir neatidarykite įtartinų prisegtų priedų.

Neatskleiskite asmeninių duomenų, elektroninės bankininkystės prisijungimų bei kortelių numerių. Bankai ar valstybės institucijos niekada neprašo atsiųsti šių duomenų žinutėmis.

Netvirtinkite jokių mokėjimo operacijų, kurių patys nepradėjote ir neinicijavote.

Blokuokite įtartinus siuntėjus ir pažymėkite jų pranešimus kaip šlamštą ar sukčiavimą pačioje programėlėje.

Jeigu vis dėlto atskleidėte savo banko prisijungimo duomenis, patvirtinote įtartiną mokėjimą arba praradote pinigus, kuo skubiau susisiekite su savo banku ir praneškite policijai.