Pirmadienį numatytas mokytojų streikas: derybos su ministre rezultato nedavė
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pirmadienį, lapkričio 16 dieną, prades nacionalinį mokytojų streiką. Ketvirtadienį įvykęs profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko ir švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės susitikimas kompromiso neatnešė – ministerija teigia neturinti finansinių galimybių pasiūlyti didesnio atlyginimų augimo nei dabar numatyta kitų metų biudžeto projekte.
Šis sprendimas tiesiogiai palies tūkstančius šalies mokinių ir jų tėvų, nes streiko metu mokyklose bus stabdomas ugdymo procesas. Profesinė sąjunga nesutinka su ministerijos siūlomu 7,56 proc. atlyginimų didėjimu kitais metais ir reikalauja spartesnio algų augimo, kad mokytojų užmokestis greičiau pasiektų planuotą santykį su šalies vidurkiu.
Nesutarimas dėl atlyginimų didinimo spartos
LŠDPS netenkina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlomas 7,56 proc. darbo užmokesčio augimas kitąmet, kuris mokytojams reikštų maždaug 92–152 eurų padidėjimą „į rankas“.
Pagal dabartinį valstybės biudžeto projektą, nuo sausio 1 dienos pareiginės algos bazinį dydį planuojama didinti nuo 1 798 eurų iki 1 843 eurų (2,5 proc.), o pareiginės algos koeficientus kelti 4,5 proc. Dar 0,43 proc. lėšų ketinama skirti koeficientų didinimui dėl veiklos sudėtingumo, priemokoms ar kitoms išmokoms.
Iš viso mokytojų, mokslo darbuotojų ir sporto trenerių darbo užmokesčiui didinti kitąmet planuojama skirti 245,1 mln. eurų. Tačiau LŠDPS reikalauja koeficientą didinti bent 10 proc., siekiant užtikrinti, kad pedagogų atlyginimai būtų 10 proc. didesni už šalies vidurkį.
„Ministrė pristatė, kad sudėtinga rasti pinigų, kol kas tas projektas yra 7,56 proc., bet sutikslinom, kad mes nesitrauksim nuo 10 proc., nes tai yra pagrindinė tikslui pasiekti priemonė, nes kitu atveju tie atlyginimai niekada nepasieks norimo tikslo – 10 proc. didesnio nei šalies vidurkis“, – teigė A. Navickas.
Ministerija papildomų lėšų nežada, bet siūlo tarpininkavimą
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė po susitikimo pabrėžė, kad šalies finansinės galimybės šiuo metu neleidžia skirti papildomų lėšų algoms didinti, ir paragino mokytojus nesiimti kraštutinių priemonių, kad nenukentėtų mokiniai bei tėvai.
„Girdžiu mokytojus, girdžiu mokytojų balsą, suprantu lūkesčius, suprantu norą didesnio procento darbo užmokesčio didinimo, bet šiandien turime suprasti ir tas mūsų valstybės galimybes. Tikrai labai nuoširdžiai, konstruktyviai pasišnekėjome ir kol kas atsakiau, kad galimybės yra tokios, kad 245 milijonai yra tikrai svari suma, kuri yra skirta pedagogų darbo užmokesčiui“, – teigė ministrė.
R. Popovienė kreipėsi į mokytojus su prašymu: „Norėčiau kreiptis į visus mokytojus ir pirmiausia tikrai apsispręsti, ar dalyvauti streike, ar nutraukti pamokas. Labai kviečiau, prašiau, kad nesiimtų tų kraštutinių atvejų, būtent streiko, kad tai neliestų ir mokinių, kad tai neliestų ir tėvų, kad visi kažkaip vieningai suprastumėme situaciją.“
Nors derybose kompromiso rasti nepavyko, ministrė pažadėjo tarpininkauti organizuojant visų švietimo profesinių sąjungų susitikimą pas Vyriausybės vadovą, kad būtų aptarti bendri sprendimai dėl tolesnio atlyginimų kėlimo ateityje.
„Jie norėtų didesnio susitarimo tarp visų profsąjungų. Galbūt tikrai galėsiu tarpininkauti, kad susitiktumėme pas premjerą, visos profesinės sąjungos, kalbėdami apie ateities klausimus, kaip toliau mes galėtume spręsti“, – sakė R. Popovienė.
Profesinė sąjunga lieka prie savo planų
Kadangi jokių konkrečių susitarimų pasiekti nepavyko, A. Navicko vadovaujama organizacija neketina atsisakyti savo planų pradėti streiką pirmadienį, lapkričio 16 dieną.
„Kadangi nesulaukėme jokių konkrečių susitarimų, pirmadienį pradėsime streiką“, – sakė A. Navickas.
Priešingai nei kitos didžiosios švietimo profesinės sąjungos (Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, profesinė sąjunga „Solidarumas“, „Sandrauga“ ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas), kurios yra pasirašiusios šakos kolektyvinę sutartį ir sutinka su siūlomu 7,56 proc. augimu, LŠDPS su ministerija derybas veda atskirai.
Istorinė protestų patirtis
Mokytojų atlyginimai ir darbo sąlygos Lietuvoje jau ne kartą tapo aštrių profesinių sąjungų protestų priežastimi:
2018 metais apie 3,7 tūkst. mokytojų streikavo beveik du mėnesius. Dalis pedagogų tuomet buvo įsiveržę į Švietimo ir mokslo ministerijos pastatą, kur jų neterminuotas budėjimas truko 21 parą.
2023 metais LŠDPS surengė visuotinį mokytojų streiką, reikalaudama didesnių atlyginimų, mažesnio darbo krūvio ir mažesnių klasių. Aktyvioji šio streiko fazė baigėsi tik Seimui patvirtinus 2024 metų valstybės biudžetą.
Praėjusiais metais, prieš priimant 2026 metų biudžetą, LŠDPS taip pat grasino streiku, tačiau tuomet ministerija sugebėjo rasti papildomus 100 mln. eurų pedagogų atlyginimams kelti.
Šį kartą streiko eiga priklausys nuo to, kaip greitai pavyks suorganizuoti žadėtą susitikimą su premjeru ir ar derybose pavyks rasti naujų kompromisų.