Visuotinis vaikinų šaukimas į kariuomenę prasidės 2032 metais
Nuo 2032 metų Lietuvoje bus įvestas visuotinis vaikinų šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą. Tokį sprendimą, įvertinusi šalies gynybos pajėgumus, priėmė Valstybės gynimo taryba (VGT). Šis žingsnis palies tūkstančius jaunuolių ir pareikalaus reikšmingų investicijų į kariuomenės infrastruktūrą bei specialistų rengimą.
Laipsniškas perėjimas kokybei užtikrinti
Prezidentas Gitanas Nausėda po VGT posėdžio pranešė, kad sprendimas pasirinkti 2032 metų terminą priimtas atsižvelgus į dabartines kariuomenės galimybes. Pasak šalies vadovo, norint užtikrinti kokybišką 9 mėnesių trukmės karių parengimą, būtina iš anksto atlikti namų darbus.
„Norint, kad šauktiniai būtų parengti kokybiškai – laikantis to 9 mėnesių parengimo termino, norint įvertinti visus papildomus finansinius poreikius tam, kad būtų sukurta pakankama ir ori apgyvendinimo infrastruktūra, kad būtų parengti instruktoriai – jų reikės apie 350 papildomai (…), instruktoriaus parengimas 3–4 metus“, – teigė G. Nausėda.
Sukurti reikiamoms sąlygoms valstybė ateityje turės skirti apie 120 mln. eurų. Visuotinis šaukimas bus privalomas tik vaikinams, o merginos tarnybą ir toliau galės rinktis savanoriškai. Prezidentas neatmetė, kad privalomas moterų šaukimas gali būti svarstomas vėlesnėje ateityje, nes NATO dokumentuose Rusija įvardijama kaip ilgalaikė grėsmė.
„Kalbėdami apie visuotinį šaukimą, kalbame, žinoma, apie vaikinų šaukimą. Savanoriškumo principas bus išsaugotas. Kitaip tariant, norinčios tarnauti merginos, be jokios abejonės, bus kviečiamos tarnauti taip pat“, – pridūrė G. Nausėda.
Siekis išvengti sistemei pavojingos perkrovos
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras pabrėžė, kad vėlesnė visuotinio šaukimo pradžia padės apsaugoti krašto apsaugos sistemą nuo perkrovimo. Be naujų šauktinių rengimo, kariuomenė kasmet privalo organizuoti mokymus dešimtims tūkstančių rezervistų.
„Turime virš 40 tūkstančių aktyvaus rezervo karių, kuriuos reikia kiekvienais metais pakviesti į kartotinius mokymus tam, kad jie išlaikytų kvalifikaciją. Tokiu būdu ta sistema, šiandieninė sistema ir su šauktiniais, ir su rezervistų mokymu, turi neperdegti, nebūti išbalansuota“, – aiškino kariuomenės vadas.
R. Vaikšnoro teigimu, sprendimas nešaukti merginų nėra susijęs su nusistatymu prieš lytį. Kol šalyje pakanka tinkamo amžiaus vaikinų, klausimas bus sprendžiamas nuosekliai šaukiant tik juos. Be to, kariuomenės vadas rėmėsi visuomenės nuomonės apklausomis.
„Klausimas yra kitas – ar mūsų visuomenė yra pasiruošusi. Šiai dienai, pagal vasarą atliktus visuomenės tyrimus, kol kas visuomenė dar nėra pasiruošusi tam. Ir tą mes atliepiame“, – sakė kariuomenės vadas.
Kariuomenės argumentai nugalėjo politikų ambicijas
Premjeras Mindaugas Sinkevičius pripažino, kad derybose dėl visuotinio šaukimo pradžios politikai siekė greitesnio sprendimo, tačiau galiausiai nugalėjo kariuomenės vadovybės pateikti argumentai.
„Apie datą kalbėjome ilgai ir išsamiai, virė šiltos diskusijos. (…) Vis tik, visi konstatavo, kad tai yra ne varžytuvės, ne pasakymas kirviu. Turime eiti prie visuotinio šaukimo ir tai yra neišvengiama, tai yra būtina. Bet tą turi daryti, kai esi pasiruošęs, kai yra instruktorių, patalpos, kai nereikia šauktiniams leisti nakvoti konteineriuose ar nepritaikytose patalpose“, – teigė premjeras.
M. Sinkevičius pabrėžė, kad Vyriausybė nusprendė nesileisti į lenktynes ir pasitikėti kariuomenės specialistų skaičiavimais: „Gali sakyti, kad tai yra politinė valia, bet ir kariuomenės pasirengimo klausimas. Kariuomenė įvardijo aiškiai, kad jie būtų pasirengę 2032 metais. (…) Man gal norėjosi ambicingesnio plano, bet kariuomenė nusvėrė argumentais, kada jie bus pasirengę. Tai į lenktynes nesileidome, kliovėmės kariuomenės vado argumentais ir teiginiais.“
Didesni srautai ir naujos tarnybos formos
Šiuo metu į kariuomenę kasmet pakviečiama daugiau kaip 5 tūkst. jaunuolių. Skaičiuojama, kad įvedus visuotinį šaukimą, atsižvelgiant į jaunuolių sveikatos būklę ir demografinius rodiklius, kasmetis šauktinių skaičius išaugs iki maždaug 7,5 tūkstančio.
Siekdama užtikrinti lankstumą, valstybė planuoja išplėsti tarnybos būdus. Šauktiniams bus pasiūlytos galimybės mokytis tapti bepiločių orlaivių operatoriais arba atlikti alternatyvią tarnybą padedant Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) bei ugniagesiams gelbėtojams.
Tuo tarpu parlamente buvo siūlomas ir greitesnis reformos įgyvendinimas. Seimo TS-LKD frakcija, vadovaujama Lauryno Kasčiūno, siūlė visuotinį šaukimą įvesti nuo 2030 metų sausio 1 dienos, atsisakant dabartinės atsitiktinės atrankos sistemos. Šį siūlymą pasirašė 22 Seimo nariai, teigdami, kad iki 2030 metų valstybė būtų spėjusi išspręsti infrastruktūros ir instruktorių trūkumo problemas. VGT posėdyje nuspręsta laikytis kariuomenės pasiūlyto 2032 metų plano.