Neris tampa miesto keliu: Loreta Levulytė-Staškevičienė apie antrąjį elektrinių laivų sezoną

Antrasis elektrinių laivų sezonas Vilniuje artėja prie pabaigos ir jis jau buvo nebe tik bandymas – Nerimi kursavo keturi laivai, 7,7 kilometro maršrute veikė septynios stotelės, o iki spalio pradžios keliones upe buvo pasirinkę daugiau kaip 128 tūkst. keleivių. Vieni laivą renkasi kaip kitokį kelią į darbą ar miesto centrą, kiti – kaip progą Vilnių pamatyti iš perspektyvos, kurios nuo gatvės nepamatysi.

Tačiau už iš pirmo žvilgsnio paprastos keleivio kelionės slypi gerokai daugiau: srovės ir vandens lygio vertinimas, pontonų vietos, laivų grimzlė, kapitonų darbas, saugumo taisyklės ir sprendimai, kuriuos kartais tenka koreguoti jau plaukiant upe.

Apie tai, ką parodė antrasis sezonas, kaip laivyba integruojama į Vilniaus viešojo transporto sistemą ir kaip kitaip miestas atsiveria žvelgiant nuo Neries, kalbamės su JUDU direktore Loreta  Levulyte-Staškevičiene.

– Kaip apibūdintumėte šių metų laivybos sezoną Vilniuje – kuo jis skyrėsi nuo ankstesniojo?

– Šiemet Vilniuje vyko antrasis laivybos sezonas, kurio pagrindinis akcentas – plėtra. Palyginti su praėjusiais metais, laivų skaičius padvigubėjo – šį sezoną Nerimi kursavo keturi elektriniai laivai. Taip pat buvo išplėstas maršrutas, siekiant sudaryti vilniečiams daugiau galimybių vilniečiams rinktis keliones upe tiek kasdieniam susisiekimui, tiek laisvalaikiui. Šiemet maršrutas pailgėjo iki 7,7 kilometro – nuo „Verslo trikampio“ iki Žirmūnų paplūdimio. Prie penkių jau veikusių stotelių – „Verslo trikampio“, Žvėryno, Baltojo, Žaliojo ir Karaliaus Mindaugo tiltų – prisidėjo dvi naujos: Šilo tilto ir Žirmūnų paplūdimio. Išplėtus maršrutą, kelionės upe tapo prieinamesnės ir Žirmūnų bei Antakalnio gyventojams. Naujosios stotelės suteikė daugiau galimybių pasiekti miesto centrą, o Žirmūnų paplūdimio stotelė – ir poilsio erdves prie Neries.

Siekiame nuosekliai plėtoti laivybą kaip dar vieną judumo alternatyvą Vilniuje, integruojant integruodami ją į miesto susisiekimo sistemą ir suteikiant suteikdami gyventojams daugiau pasirinkimo galimybių. Projekto pradžioje patys ne kartą sėdome į laivą ir plaukėme visu planuojamu maršrutu. Norėjome pamatyti, kaip miestas atrodo iš upės, kur žmonėms būtų patogu prieiti prie stotelių, kaip jos siejasi su autobusų ir troleibusų maršrutais. Tokie bandomieji plaukimai suteikė daug praktinių įžvalgų, ko dar trūksta ir ką reikia koreguoti prieš pradedant reguliarias keliones.

– Kiek laivų šiemet plaukiojo, kiek keleivių jais pasinaudojo?

– Šiemet Nerimi kursavo jau keturi elektriniai laivai – „Lašiša“, „Rytas“, „Geležinis vilkas“ ir „Smilga“. Palyginti su praėjusiais metais, laivų skaičius padvigubėjo. Šis sezonas parodė, kad kelionės Nerimi sulaukia vis didesnio vilniečių ir miesto svečių susidomėjimo. Iki spalio pradžios laivais keliavo daugiau nei 128 tūkst. keleivių, o didžiausi keleivių srautai fiksuoti rugpjūtį. Palyginimui:, per visą praėjusį sezoną elektriniais laivais keliavo daugiau kaip 22 tūkst. keleivių, o šiemet vien gegužę, pirmąjį sezono mėnesį, – apie 28 tūkst.

Pastebime, kad kelionės upe populiariausios savaitgaliais ir esant palankiems orams. Vasarą darbo dienomis laivais vidutiniškai keliaudavo apie 700 keleivių per dieną, o savaitgaliais – dvigubai daugiau, apie 1 400. Saulėtais savaitgaliais ar mieste vykstant renginiams laivų užimtumas neretai siekdavo ir 100 proc. Didžiausi keleivių srautai fiksuojami centrinėje miesto dalyje – prie Baltojo, Žaliojo ir Karaliaus Mindaugo tiltų. Kelionės upe ypač populiarios miesto centre, kur gausu lankytinų vietų, laisvalaikio erdvių ir kitų traukos objektų.

Rudenį, trumpėjant dienoms ir vėstant orams, keleivių srautai natūraliai mažėja. Vis dėlto šių metų rezultatai rodo, kad laivyba Nerimi turi potencialo tapti vis svarbesne Vilniaus susisiekimo sistemos dalimi.

– Kas dažniausiai renkasi keliones laivais?

– Keliones laivais renkasi įĮvairūs keleiviai – vilniečiai, miesto svečiai, turistai ir šeimos su vaikais. Skiriasi ir jų kelionių tikslai. Vieniems tai patogi kasdienių kelionių alternatyva kasdienėms kelionėms mieste, pavyzdžiui, vykstant į darbą ar iš jo, ypač centrinėje miesto dalyje. Kitiems – galimybė turiningai praleisti laisvalaikį, pasigrožėti Vilniumi iš Neries ir atrasti miestą iš kitos perspektyvos.

Turime ir labai konkrečių kasdienių kelionių pavyzdžių. Kai kurie keleiviai iš „Verslo trikampio“ plaukia iki Baltojo ar Karaliaus Mindaugo tilto, kiti iš Žirmūnų paplūdimio juda į centrinę miesto dalį. Taigi tas pats reisas vienam gali būti kelionė į darbą ar mokslus, kitam – laisvalaikio maršrutas.

– Kas šį sezoną kėlė daugiausia iššūkių?

– Didžiausius iššūkius lėmė oro ir kitos gamtinės sąlygos. Laivyba tiesiogiai nuo jų priklauso, todėl ne visada pavyksta užtikrinti sklandų ir nepertraukiamą laivų kursavimą. Vis dėlto keleivių saugumas mums yra svarbiausias prioritetas, todėl sprendimai dėl laivybos visada priimami atsižvelgiant į faktines sąlygas upėje.

– Kurios Neries vietos ar atkarpos laivybai sudėtingiausios? Kodėl?

– Sudėtingesnės yra tos Neries atkarpos, kuriose stipresnė ar besikeičianti srovė, mažiau erdvės manevruoti arba reikia didesnio atsargumo prie tiltų, stotelių ir pontonų. Tokiose vietose kapitonui svarbu tiksliau įvertinti srovės kryptį, vandens lygį ir saugų atstumą nuo infrastruktūros. Konkrečios sąlygos gali keistis priklausomai nuo vandens lygio ir oro, todėl kiekvieno reiso metu situacija upėje vertinama individualiai. Didesnio dėmesio reikalauja centrinės miesto dalies atkarpos ties Žvėryno, Baltuoju ir Žaliuoju tiltais, kur juntama srovės įtaka.

Neris pati savaime yra labai nevienoda: vienoje vietoje vaga gilesnė, kitoje – gerokai seklesnė, o srovė gali keistis net toje pačioje atkarpoje. Todėl laivai parinkti atsižvelgiant į upės ypatumus – jų grimzlė siekia apie 70 centimetrų. Techniniai sprendimai turi leisti saugiai priplaukti prie pontonų, išlaikyti laivą prie srovės ir stabiliai įlaipinti bei išlaipinti keleivius.

Ryškesni vandens lygio pokyčiai gali turėti įtakos saugiai laivybai – keičiasi srovės stiprumas, gylis ir sąlygos prie krantinių ar stotelių. Tokiais atvejais situacija upėje įvertinama iš naujo ir, jei reikia, reisai gali būti koreguojami, laikinai stabdomi arba keičiamos atskiros maršruto dalys.

– Ar plaukiant Nerimi tenka susidurti su povandeninėmis kliūtimis, seklumomis ar po lietaus atneštomis šiukšlėmis?

– Taip, šio sezono metu tokių situacijų pasitaikė. Esant žemesniam vandens lygiui, laivai yra kliudę akmenis, taip pat teko susidurti su upės atneštomis šakomis. Rimtesnių incidentų nebuvo ir laivybos stabdyti neprireikė, tačiau po tokių atvejų laivams reikėjo papildomos apžiūros, priežiūros ir smulkių taisymo darbų.

– Kuo laivas kaip viešojo transporto priemonė skiriasi nuo autobuso ar troleibuso? Kokie jo privalumai ir ribojimai?

– Laivo, autobuso ir troleibuso netapatiname – matome juos kaip vienas kitą papildančius keliavimo būdus. Laivyba suteikia dar vieną galimybę judėti mieste, o maršrutas Nerimi yra derinamas su kitomis viešojo transporto jungtimis, kad keleivis galėtų patogiai persėsti ir tęsti kelionę autobusu ar troleibusu.

Laivo privalumas – atskira judėjimo trasa upe, todėl jam neturi įtakos gatvių spūstys, be to, elektrinė pavara leidžia keliauti tyliai ir be tiesioginių emisijų. Kita vertus, laivyba yra labiau priklausoma nuo sezoniškumo, vandens lygio ir oro sąlygų, o jos maršrutas natūraliai apsiriboja Neries koridoriumi. Todėl laivai nėra skirti pakeisti autobusų autobusams ar troleibusų troleibusams pakeisti – jie papildo bendrą miesto viešojo transporto sistemą.

– Kaip planuojamas laivų dažnumas ir tvarkaraščiai? Kodėl pasirinktas būtent toks intervalas tarp reisų?

– Laivų tvarkaraščiai ir reisų dažnumas planuojami įvertinus kelis praktinius dalykus – kiek laivų tuo metu gali plaukti, kiek trunka įveikti maršruto atkarpas, kiek laiko reikia sustojimams ir apsisukimui, taip pat kapitonų ir upeivių darbo organizavimą. Visus šiuos dalykus suderinus susidaro toks reisų intervalas, kuris leidžia užtikrinti stabilų ir realiai įgyvendinamą tvarkaraštį visos dienos metu.

– Kokią reikšmę turi naujos stotelės ir maršruto plėtra? Ar yra vietų prie Neries, kurias ateityje būtų prasminga pasiekti laivu?

– Naujos stotelės galėtų padėti laivybą geriau integruoti į miesto susisiekimo sistemą ir sudaryti patogesnes galimybes pasiekti skirtingas miesto teritorijas palei Nerį. Vertinant galimą maršruto plėtrą, natūraliai kyla minčių apie tokias kryptis kaip Vingio parkas ar Valakampių paplūdimys. Tačiau šiuo metu tai labiau galimos kryptys, o ne konkretūs planai. Prieš priimant sprendimus reikėtų įvertinti ne tik keleivių poreikį ir technines laivybos galimybes, bet ir krantų infrastruktūrą, saugumą bei poveikį aplinkai. Neries aplinka yra jautri, todėl bet kokia plėtra turėtų būti planuojama atsakingai, ieškant balanso tarp patogesnio susisiekimo ir upės gamtinės aplinkos išsaugojimo.

– Kur ir kaip patogiausia įsigyti laivo bilietą? Ar galioja įprasti viešojo transporto bilietai, ar kelionei laivu reikia atskiro bilieto?

– Bilietų kaina nesikeitė – išliko tokia pati kaip ir praėjusį sezoną. Įprasto 90 minučių elektroninio bilieto kaina siekia 3 eurus, o perkant laive – 4 eurus. Keleiviams siūlomi vienkartiniai, šeimos ir pirmyn ir –atgal bilietai, kad paslauga būtų patogi tiek kasdienėms, tiek savaitgalio kelionėms.

Keleiviai bilietus į laivus gali įsigyti įprastais būdais – naudodamiesi JUDU / Vilniečio kortele, JUDU programėle arba atsiskaitydami bekontakčiu būdu laive. 90 minučių bilietas integruotas į viešojo transporto sistemą: jei jo galiojimo laikas dar nepasibaigęs, išlipus iš laivo tuo pačiu bilietu galima persėsti į autobusą ar troleibusą.

– Kiek keleivių telpa viename laive ir kaip sprendžiama, ką daryti, kai norinčiųjų plaukti daugiau nei vietų?

– Laivuose įrengtos 32 patogios sėdimos vietos – 28 viduje ir 4 denyje. Tai yra griežtas saugos reikalavimas. Į bendrą keleivių skaičių įskaičiuojami visi laive esantys žmonės, nepriklausomai nuo to, ar jie sėdi salone, ar yra denyje. Dėl to gali susidaryti situacija, kai vizualiai laive dar matyti erdvės, tačiau daugiau keleivių priimti jau nebegalima.

Tarpinėse stotelėse keleivių galime priimti tiek, kiek vietų atsilaisvina išlipus jau plaukiantiems žmonėms. Jei laivas pasiekia didžiausią leistiną talpą ir stotelėje niekas neišlipa, saugumo reikalavimai neleidžia priimti naujų keleivių. Prieš stotelę laivo įgula pasitikslina, kiek keleivių ketina išlipti, ir pagal faktinį keleivių skaičių sprendžia, kiek naujų keleivių galima priimti. Jei laivas visiškai užpildytas ir nėra išlipančių keleivių, gali būti priimtas sprendimas stotelėje nestoti. Suprantame, kad laukiančiam žmogui, ypač su vaikais, tokia situacija be išankstinės informacijos nėra gera patirtis.

Dar viena taisyklė susijusi su deniu. Laivui atsirišant nuo pontono ir pradedant plaukti keleiviai turi būti laivo viduje. Į denį galima išeiti laivui jau saugiai pajudėjus. Tai nėra bilieto ar vietos kategorijos klausimas – tokia tvarka taikoma dėl saugumo, o žmonių skaičius denyje taip pat ribojamas.

– Ar į laivą galima įsikelti dviratį, vežimėlį, keliauti su mažais vaikais ar augintiniais?

– Vilniaus laivuose dviračius, įskaitant elektrinius dviračius, galima vežti tik specialiai tam įrengtose ir pažymėtose vietose. Ši paslauga, kaip ir autobusuose bei troleibusuose, papildomai nekainuoja – atskiro bilieto dviračiui ar paspirtukui įsigyti nereikia. Keleivis privalo saugiai pastatyti dviratį specialiai tam skirtame dviračių stove. Laive įrengtuose dviračių stovuose telpa iki trijų dviračių, kurie, atrėmus atremti juos kojele, stabiliai laikosi visos kelionės metu. Keleivis privalo prižiūrėti dviratį ir laikytis laivo įgulos nurodymų. Keleiviai su dviračiais į laivą įlaipinami paskutiniai.

Dviračių skaičius nepriklauso nuo to, kiek keleivių tuo metu plaukia laivu – net jei denyje yra laisvos vietos, papildomų dviračių priimti negalima, jei visos jiems skirtos tvirtinimo vietos jau užimtos. Tokia tvarka taikoma siekiant užtikrinti keleivių saugumą ir laisvą judėjimą laive. Jei atvykus į laivą vietų dviračiams nebelieka, keleivis su dviračiu gali būti neįleistas. Tokiu atveju rekomenduojame palaukti kito reiso. Beje, kelionę pradedant pradinėje arba galinėje maršruto stotelėje tikimybė rasti laisvą vietą dviračiui paprastai būna didesnė.

Paspirtukus, elektrinius paspirtukus ir kitas nedideles mikrojudumo priemones taip pat galima pasiimti su savimi į laivą. Elektrinio paspirtuko didžiausioji naudingoji galia negali viršyti 1 kW, o didžiausiasis projektinis greitis – 25 km/val. Jei priemonės konstrukcija leidžia, ji turi būti sulankstyta, išjungta ir laikoma taip, kad netrukdytų kitiems keleiviams, neužstotų praėjimų ir nekeltų pavojaus. Laivuose tokios priemonės turi būti laikomos įgulos nurodytoje vietoje.

– Ar laivai ir stotelės pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia?

– Laivai projektuoti taip, kad jais galėtų naudotis ir žmonės su judėjimo negalia – numatytas patogesnis įlipimas, vietos vežimėliams, o prireikus keleiviui įlipti ar išlipti padeda įgulos narys. Pagal galiojančias taisykles žmonės su negalia taip pat turi pirmumo teisę įlipti į laivą.

Kartu matome, kad prieinamumą lemia ne vien pats laivas. Svarbus visas kelionės kelias – kaip patogu pasiekti stotelę, patekti ant prieplaukos, judėti jos teritorijoje ir persėsti į kitą viešąjį transportą. Todėl toliau vertiname, kur infrastruktūrą prie Neries dar galima pritaikyti geriau, kad kelionė būtų kuo savarankiškesnė ir patogesnė skirtingų įvairių poreikių keleiviams.

– Kaip ruošiami rengiami laivų kapitonai?

– Laivų kapitonai turi turėti teisės aktuose nustatytą kvalifikaciją ir išlaikyti reikiamus egzaminus. Jų pasirengimas apima navigaciją, laivybos ir manevravimo taisykles, vidaus vandenų kelių ženklinimą, meteorologinių bei hidrologinių sąlygų vertinimą ir veiksmus įvairiose saugos situacijose. Tačiau ne mažiau svarbi ir praktinė patirtis. Prieš laivybos sezono startą kapitonai praktikuojasi maršrute, vežėjas organizuoja mokymus ir testinius plaukimus, kad įgula būtų pasiruošusi darbui realiomis Neries sąlygomis.

Mūsų kapitonai – aukštos kvalifikacijos Lietuvos specialistai. Dalis jų kitais metų laikais dirba didesniuose laivuose ar užsienio vandenyse, o vasarą prisijungia prie Vilniaus laivybos. Komandą teko formuoti specialistų ieškant plačiau, tačiau dabar turime stabilų branduolį, pažįstantį Neries maršrutą ir jo specifiką.

– Ar galėtumėte papasakoti vieną įsimintiną situaciją iš laivybos užkulisių?

– Per antrąjį sezoną tokių situacijų tikrai netrūko. Kartais techninius darbus teko atlikti ir naktį, kad ryte laivai galėtų tvarkingai išplaukti į reisus. Buvo ir rimtesnių akimirkų – įgulai teko padėti išgelbėti srovės pagautą žmogų, kuris buvo nusprendęs pasiplaukioti Nerimi. Pasitaiko ir situacijų, kai tenka padėti baidarėmis plaukiantiems žmonėms, kurie nepastebi ženklų ar pasirenka ne tą kryptį. Tokie atvejai primena, kad upėje svarbi ne tik pati laivyba, bet ir nuolatinis dėmesys tam, kas vyksta aplink.

– O kur laivai žiemoja? Ar jie ištraukiami iš vandens, ar lieka upėje, ar perkeliami į specialią vietą?

– Pasibaigus laivybos sezonui, laivai iškeliami iš vandens ir perkeliami į specialiai jų jiems laikymui laikyti skirtą vietą, kur saugomi visą šaltąjį sezoną iki kitų metų navigacijos pradžios. Prieš žiemojimą laivai paruošiami stovėti ilgesniam ilgiau stovėjimui – atliekama techninė apžiūra, reikalingi konservavimo darbai, išleidžiamas ar nuo užšalimo apsaugomas vanduo iš sistemų, pasirūpinama variklio, akumuliatorių ir kitų techninių mazgų priežiūra. Taip pat nuvalomas korpusas, įvertinama jo būklė. Laikymo laikotarpiu prireikus atliekami ir papildomi techninės priežiūros ar remonto darbai, kad naują sezoną laivai pasitiktų tinkamai paruošti ir saugūs eksploatuoti.

Svarbu, kad teritorija, kurioje laivai žiemoja, būtų saugi, tinkama laivams iškelti, transportuoti ir laikyti sausumoje, joje būtų pakankamai vietos bei galimybė atlikti techninę apžiūrą ir būtinus priežiūros darbus. Laikymas sausumoje taip pat padeda apsaugoti laivus nuo ledo, vandens lygio svyravimų ir kitų nepalankių žiemos sąlygų.

– Kokias Kokių keleivių pastabas pastabų ar pasiūlymus pasiūlymų išgirdote šį sezoną? Į ką ketinate atsižvelgti?

– Skundų būtent dėl nepatekimo į užpildytą laivą šį sezoną esame gavę vos keletą, tačiau matome, kad šiltomis savaitgalio dienomis tokių situacijų gali pasitaikyti dažniau, nei rodo oficialių kreipimųsi skaičius. Todėl vertiname ne tik gautus skundus, bet ir keleivių srautus, reisų užimtumą bei situaciją atskirose stotelėse.

Didelis populiarumas kartu reiškia, kad turime ieškoti sprendimų, kaip geriau suvaldyti didžiausius keleivių srautus. Sezono pabaigoje vertinsime laivų užimtumą pagal dienas, laikus laiką ir stoteles bei spręsime dėl tolesnio paslaugos organizavimo ir galimos plėtros. Kol kas didesnėms šeimoms ar grupėms, jei yra galimybė pasirinkti laiką, rekomenduojame kelionę planuoti darbo dienomis arba pirmoje dienos pusėje – tuomet laivuose paprastai yra daugiau laisvų vietų.

– Ką pirmiausia pastebite plaukdama Nerimi – ko keleiviai dažniausiai nepamato? Ar plaukiant upe Vilnius atrodo kitaip nei stebint jį nuo gatvės?

– Taip, Vilnius, jo kraštovaizdis ir architektūra atsiveria iš visai kitos perspektyvos, o ją giliau pažinti leidžia ir dar viena iš šio sezono naujienų – visi keliautojai gali klausytis nemokamo audiogido, kurį parengė „Neakivaizdinis Vilnius“. Nuskenavus laive esantį QR kodą, galima išgirsti penkis pasakojimus, kviečiančius pažinti upės, tiltų, pastatų, laivybos ir žvejybos istoriją.

Agnieta JONIKIENĖ