Europos Parlamente svarstomi būsto įperkamumo problemų sprendimai
Augant būsto įperkamumo problemoms Europoje, Europos Parlamentas (EP) svarsto priemones būsto ir nuomos kainų augimui bei socialinei atskirčiai mažinti. Kai kuriose Europos valstybėse ši situacija jau sukėlė gyventojų protestus, o Lietuvos europarlamentarai įspėja, kad panaši socialinė įtampa ateityje gali pasiekti ir mūsų šalį.
EP jau priėmė rezoliuciją, kuria ragina didinti investicijas į socialinį ir įperkamą būstą, spartinti statybas bei renovaciją, mažinti administracines kliūtis ir gerinti sąlygas pirmąjį būstą perkantiems žmonėms. Būsto įperkamumo klausimus taip pat nagrinėja specialusis EP komitetas.
Europarlamento priemonės ir riboti ištekliai
Kovo 10 d. priimtoje rezoliucijoje siūloma geriau reguliuoti trumpalaikę būsto nuomą ir skatinti investicijas į būsto pasiūlos didinimą. Vis dėlto ši rezoliucija nėra teisiškai privaloma, o būsto politika pirmiausia priklauso pačių valstybių narių kompetencijai.
Lietuvos europarlamentarai Vilija Blinkevičiūtė ir Waldemaras Tomaszewskis mano, kad šių priemonių nepakanka, todėl būtini papildomi europinio lygmens sprendimai.
Parama jaunimui ir griežtesnis reguliavimas
V. Blinkevičiūtės vertinimu, būsto įperkamumo problema Europos Sąjungoje (ES) pasiekė kritinę ribą, todėl būtina sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms ir savivaldybėms investuoti į įperkamą būstą.
„Teisė į būstą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, tačiau būsto prieinamumo situacija Europos Sąjungoje šiuo metu yra pasiekusi kritinę ribą. Mažiausias ir vidutines pajamas gaunantys žmonės būsto išlaikymui privalo atiduoti 40 proc. ar net daugiau savo pajamų“, – teigia V. Blinkevičiūtė.
Politikė ragina reformuoti ES valstybės pagalbos taisykles, kad savivaldybės galėtų plačiau finansuoti įperkamo būsto statybas ne tik mažiausias, bet ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams. Ji taip pat pasisako už spekuliacijos nekilnojamuoju turtu ribojimą, stipresnę nuomininkų teisių apsaugą ir siūlo taikyti specialias ES finansines garantijas bei paskolų programas pirmąjį būstą perkančiam jaunimui. Be to, politikė siūlo viešosioms investicijoms į įperkamą būstą taikyti palankesnes ES fiskalinių taisyklių nuostatas.
Siūlymas kurti didelio masto Europos fondą
W. Tomaszewskis siūlo svarstyti didelio masto europinį finansavimo mechanizmą, panašų į po COVID-19 pandemijos įsteigtą ekonomikos gaivinimo fondą.
„Svarbiausia Europos Sąjungos priemonė, siekiant išvengti būsto įperkamumo sumažėjimo ir sugaratizuoti socialinės įtampos sumažinimą, yra ES finansinės injekcijos ir dotacijos, kurios turi būti panašaus dydžio kaip Europos atstatymo fondo lėšos po COVID-19 krizės Europos ekonomikos skatinimui“, – teigia politikas.
Pasak jo, ES ekonomikai gaivinti po pandemijos buvo numatyta daugiau nei 700 mlrd. eurų, todėl panašaus masto finansavimas galėtų būti svarstomas ir būsto įperkamumo problemoms spręsti. Europarlamentaras taip pat pasisako už socialinio būsto statybų plėtrą bei valstybės garantijas būsto paskoloms.
„Juk socialinis saugumas ir socialinis teisingumas yra ne mažiau svarbūs bendrame valstybės saugumo pakete“, – akcentuoja W. Tomaszewskis.
Protestai Pietų Europoje ir grėsmė Lietuvai
Portugalijoje, Ispanijoje ir kitose Europos valstybėse pastaraisiais metais vyko protestai dėl sparčiai augančių būsto bei nuomos kainų. V. Blinkevičiūtės teigimu, šie įvykiai rodo, kad būsto krizė tampa ne tik ekonomine, bet ir socialine bei politine problema.
„Masiniai gyventojų protestai Pietų Europoje yra natūralus visuomenės atsakas į valstybės kontrolės nebuvimą nekilnojamojo turto rinkoje. Vertinant esamas tendencijas, panašaus masto socialinė įtampa ateityje realiai gali grėsti Lietuvai“, – pabrėžė europarlamentarė.
W. Tomaszewskis atkreipia dėmesį, kad nors Lietuvoje nuosavame būste gyvenančių žmonių dalis yra didesnė nei daugelyje kitų ES šalių, galimybės įsigyti naują būstą tampa vis labiau priklausomos nuo gyventojų pajamų.
„Būstas tampa prieinamas tik pasiturinčioms šeimoms arba gaunantiems didelius atlyginimus, kurie lengviau gauna bankų kreditus. O daugumai Lietuvos žmonių naujas būstas tampa neprieinamas“, – sako europarlamentaras.
„Dviejų greičių“ visuomenės rizika
Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas, ekonomistas Evaldas Stankevičius pažymi, kad didžiausia ilgalaikė būsto krizės grėsmė yra ne patys protestai, o visuomenės susiskaldymas pagal galimybes įsigyti nekilnojamojo turto.
„Didžiausia ilgalaikė makroekonominė rizika Lietuvai yra ne fizinės protestų akcijos, o „dviejų greičių“ visuomenės institucionalizavimas. Kai būsto prieinamumą pradeda lemti ne darbo produktyvumas ar tiesioginės pajamos, o paveldėtas nekilnojamasis turtas, šalis praranda socialinį mobilumą“, – aiškina ekonomistas.
Vis dėlto jo vertinimu, didesnis finansavimas ne visada reiškia geresnį būsto įperkamumą. Tiesioginės subsidijos pirkėjams, nedidėjant būsto pasiūlai, gali dar labiau padidinti nekilnojamojo turto kainas.
„Subsidijos pirkėjams turi būti labai tikslinės ir ribotos, nes duoti pinigų pirkėjams yra politiškai patraukliausia priemonė, bet ekonomiškai – pati rizikingiausia, nes didėja tik pirkėjų konkurencija dėl tų pačių būstų ir valstybės parama tiesiog nusėda į vystytojų kišenes per išaugusią galutinę buto kainą“, – aiškina ekonomistas.
Veiksmingiausi sprendimai ir statistika
Pasak E. Stankevičiaus, veiksmingiausia būtų skatinti naujų būstų statybas ten, kur paklausa didžiausia, ir plėsti savivaldybių valdomą įperkamo būsto fondą. Jis nurodo, kad socialinis būstas Lietuvoje sudaro mažiau nei 1 procentą viso būsto fondo.
„Eurostat“ duomenimis, 2026 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, būsto kainos ES vidutiniškai padidėjo 4,7 procento, o nuomos kainos – 3 procentais. Tuo metu Lietuvoje būsto kainos išaugo 14,3 procento – maždaug tris kartus sparčiau nei ES vidurkis. Didesnis augimas užfiksuotas tik Portugalijoje (16,5 proc.) ir Bulgarijoje (15,5 proc.).
E. Stankevičiaus vertinimu, pastaruoju metu būsto kainos Lietuvoje auga sparčiau nei gyventojų atlyginimai, todėl jaunimui darosi vis sunkiau sukaupti pradinį įnašą būstui įsigyti.