Tas pats bitynas, bet kasmet kitoks medus: kodėl derliaus skonį lemia gamta?

Pernai pirktas medus buvo švelnus ir šviesus, o šiemet iš to paties bitininko įsigytas – tamsesnis ir ryškesnio skonio. Ar tai reiškia, kad pasikeitė jo kokybė? Nebūtinai. Panevėžio krašto bitininkas Vaidas Arbutavičius ir Zarasų rajone šeimos bityną puoselėjanti Laura Bakutienė atskleidžia, kodėl net toje pačioje vietoje surinktas medus kasmet gali būti kitoks.
Medaus skonis neturi vieno recepto
Medaus spalva, aromatas ir skonis priklauso nuo augalų, kurių nektarą renka bitės. O tai, kiek nektaro augalai išskiria, lemia žydėjimo laikas, temperatūra, drėgmė ir kitos oro sąlygos. Todėl net ir to paties bityno vasaros meduje vienais metais gali dominuoti vieni augalai, kitais – kiti.
Panevėžio krašte veikiantis „Vaido bitynas“ yra vienas iš pavyzdžių, kaip bitininkas prisitaiko prie skirtingų medunešių. Vaidas Arbutavičius bites laiko keliose vietovėse, kur aplink avilius auga pievos, miškai, sodai ir liepos. Dalį avilių jis perveža prie medingųjų augalų, siekdamas surinkti skirtingų rūšių medų.
Tačiau net ir perkėlus avilius prie žydinčių grikių negalima būti tikram dėl grikių medaus derliaus: nektaro išsiskyrimas priklauso nuo gamtos sąlygų. Būtent todėl bitininkystėje svarbu ne tik suplanuoti darbus, bet ir nuolat stebėti augalų žydėjimą.
Kai planus koreguoja bitės ir oras
Zarasų rajono Avilių miestelyje, prie Avilio ežero, Laura Bakutienė su šeima kuria ekologinį bityną „Avilių pasakos“. Bitininkystė prasidėjo 2023 metais nuo 40 bičių šeimų, o dabar jų jau apie šimtą. Bitynu rūpinasi trys šeimos kartos.
„Kartais juokauju, kad vietą bitynui pasirinkau ne aš – ji pasirinko mane. Kur dar bitininkauti, jei ne Aviliuose?“ – pasakoja L. Bakutienė.
Darbo dienomis gyvenanti Vilniuje, savaitgaliais Laura su šeima grįžta į vyro senelių sodybą. Čia, pasak bitininkės, tenka priimti vieną svarbiausių gamtos pamokų: negali paskubinti žydėjimo, pakeisti oro ar nurodyti bitėms, kiek medaus jos turi sunešti.
Šeima aplink bityną augina levandas, čiobrelius, mėtas, medetkas ir ramunėles. Tačiau kokių augalų nektaras konkrečiais metais sudarys didžiausią medaus dalį, priklauso nuo kur kas platesnės aplinkos ir medunešio sąlygų.
Ką apie medų pasako sertifikatas?
Abu ūkiai dalyvauja sertifikuotos gamybos sistemose, tačiau skirtingose: V. Arbutavičius – nacionalinės maisto kokybės (NKP), o L. Bakutienė – ekologinės gamybos. Lauros ūkio ekologinis sertifikatas taikomas medui, vaškui ir bičių šeimoms.
Sertifikavimas reiškia, kad atitinkamų produktų gamybai taikomi nustatyti reikalavimai ir kontrolė. Tačiau nei ekologinis, nei NKP ženklas nežada, kad kiekvieno sezono medus bus vienodo skonio. Sertifikavimo taisyklės apibrėžia gamybos būdą, o medaus juslines savybes stipriai veikia gamta.
Vartotojui svarbu nepainioti natūralių skonio skirtumų su kokybės defektais. Skirtingas aromatas ar spalva savaime nereiškia prastesnio medaus, tačiau rūgimo požymiai ar nebūdingi pašaliniai kvapai jau yra priežastis suabejoti jo kokybe.
Taigi perkant medų verta pasidomėti ne tik jo rūšimi ir kaina, bet ir kilme, gamintojo praktika bei sertifikavimu. O jei mėgstamas medus šiemet kiek kitoks, tai gali būti tiesiog naujo sezono ženklas.
Kodėl du to paties augalo medūs gali kainuoti skirtingai?
Du stiklainiai liepų medaus. Abu surinkti Lietuvoje, abu iš pirmo žvilgsnio panašūs. Tačiau vienas kainuoja 7 eurus, kitas – 12 eurų. Ar brangesnis medus būtinai geresnis? O gal vartotojas moka už tai, ko stiklainyje net nesimato? Medaus kainą lemia ne tik jo rūšis ar surinktas kiekis, bet ir gamybos būdas, bityno vieta, bitininko darbo sąnaudos bei pasirinkti kokybės užtikrinimo standartai.
Tas pats pavadinimas dar nereiškia tokio paties produkto
Liepų, grikių ar pievų medus dažnai vertinamas pagal augalinę kilmę. Tai yra iš kokių augalų nektaro buvo surinktas medus. Tačiau net ir tos pačios rūšies medus gali skirtis aromatu, skoniu, spalva bei tekstūra.
Šiuos skirtumus lemia vietovės augalija, konkrečių metų oro sąlygos, nektaro šaltinių įvairovė ir medaus sudėtis. Tačiau yra dar vienas skirtumas, kurio ragaujant medų nustatyti neįmanoma – jo gamybos būdas.
Pavyzdžiui, ekologiško medaus gamintojui taikomi papildomi reikalavimai, kurių laikymąsi tikrina nepriklausoma kontrolės įstaiga. Todėl du panašaus skonio medūs gali turėti skirtingą gamybos istoriją.
Kodėl bitininkas negali tiesiog pastatyti avilių ten, kur daugiau žiedų? Įprastai bitininkas, ieškodamas vietos aviliams, vertina medingųjų augalų gausą, prieinamumą, bičių šeimų produktyvumą ir kitus praktinius aspektus.
Ekologinėje bitininkystėje pasirinkimo galimybės siauresnės
Pagal Europos Sąjungos ekologinės gamybos reikalavimus, trijų kilometrų spinduliu nuo bityno nektaro ir žiedadulkių šaltiniai iš esmės turi būti ekologinės kultūros, natūrali augalija arba mažą poveikį aplinkai turinčiais metodais tvarkomi plotai.
Tai reiškia, kad ne kiekvienas gausiai žydintis laukas yra tinkama vieta ekologiniam bitynui.
Bitininkas turi įvertinti aplinkines teritorijas ir galimus taršos šaltinius. Kai kuriose vietovėse tai gali reikšti ilgesnes keliones iki bitynų, sudėtingesnę logistiką ar mažesnį pasirinkimą, kur laikyti bites.
Kita vertus, ekologinės bitininkystės reikalavimai nereiškia, kad bitės niekada nenuskrenda už nustatytos teritorijos ribų. Tai yra gamybos organizavimo ir kontrolės sistema, o ne galimybė visiškai kontroliuoti kiekvienos bitės skrydį.
Kiek iš tiesų kainuoja vienas medaus kilogramas?
Vartotojas dažniausiai mato galutinę stiklainio kainą. Tačiau bitininko sąnaudos prasideda gerokai anksčiau, nei medus supilstomas.
Avilius reikia prižiūrėti visus metus. Bičių šeimų sveikata, pasiruošimas žiemai, inventoriaus priežiūra ir medaus tvarkymas reikalauja laiko bei investicijų net tais metais, kai derlius nedidelis.
Ekologiniame bityne papildomai reikia laikytis specialių bičių priežiūros, maitinimo ir naudojamų medžiagų reikalavimų. Taip pat būtina tvarkyti dokumentus, užtikrinti atsekamumą ir dalyvauti sertifikavimo bei kontrolės procese.
Tačiau būtų netikslu teigti, kad ekologinis medus visada pagaminamas brangiau. Sąnaudos priklauso nuo konkretaus ūkio sąlygų, jo dydžio, vietovės ir pasirinktų darbo metodų.
Be to, ekologinis sertifikatas nenustato privalomos didesnės pardavimo kainos.
Ar brangesnis medus yra kokybiškesnis?
Aukštesnė kaina savaime nėra medaus kokybės įrodymas. Medaus kokybė vertinama pagal įvairius kriterijus, įskaitant drėgmės kiekį, fermentinį aktyvumą, hidroksimetilfurfurolo (HMF) kiekį ir kitus teisės aktuose nustatytus rodiklius.
Šiuos reikalavimus turi atitikti tiek ekologiškas, tiek įprastai pagamintas medus.
Ekologinis sertifikavimas patvirtina ne išskirtinį medaus skonį ar didesnę maistinę vertę, o atitiktį nustatytiems ekologinės gamybos reikalavimams.
Todėl vartotojui svarbu suprasti, kad medaus kokybė ir jo gamybos būdas yra susiję, bet ne tapatūs dalykai.
Ką iš tikrųjų parodo žalias lapelis etiketėje?
Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas – žalias stačiakampis su iš baltų žvaigždžių sudarytu lapeliu – padeda atpažinti sertifikuotus ekologiškus produktus.
Ant supakuoto ekologiško medaus etiketės taip pat turi būti nurodytas kontrolės įstaigos kodas ir žemės ūkio žaliavų kilmė. Lietuvoje ekologinės gamybos kontrolę vykdo VšĮ „Ekoagros“, kurios kodas yra LT-EKO-001.
Šie ženklinimo elementai leidžia vartotojui atskirti sertifikuotą ekologišką medų nuo produkto, kurio gamintojas tiesiog pabrėžia natūralią aplinką ar tradicinius bitininkavimo būdus.
Žodžiai „kaimiškas“, „iš miško“ ar „pagamintas su meile“ nėra ekologinės gamybos sertifikavimo įrodymas.
Ką verta įvertinti prieš perkant?
Renkantis medų verta atsižvelgti ne tik į kainą, bet ir į jo kilmę, rūšį, gamintoją, ženklinimą bei asmeninius skonio pomėgius.
Jeigu pirkėjui svarbus sertifikuotas gamybos būdas, ekologinis ženklinimas suteikia papildomos, patikrinamos informacijos. Jeigu svarbiausia skonis, verta ragauti skirtingų augalinės kilmės medų ir atrasti labiausiai patinkančius.
O jeigu norisi suprasti, kodėl konkretus medus kainuoja daugiau, geriausia pasidomėti jo gamintoju ir bityno veiklos ypatumais.
Galiausiai medaus kaina yra tik vienas iš pasirinkimo kriterijų. Sertifikatas, kilmė ir skonis suteikia skirtingos informacijos, todėl sąmoningas vartotojas turėtų vertinti juos kartu.
Daugiau informacijos apie medaus kokybę, ekologinę gamybą ir Lietuvoje sertifikuotus bitininkus galima rasti svetainėje medauskultura.lt.