Lietuvos ekonomika veikia didelėmis apsukomis: ekonomistas įspėja apie būsto rinkos perkaitimo riziką

Lietuvos ekonomikos variklis šiuo metu veikia didelėmis apsukomis: gyventojų vartojimas išlieka aktyvus, atlyginimai sparčiai auga, o bankų kreditavimas pasiekė rekordines aukštumas. Nors šie rodikliai rodo gerą gyventojų finansinę padėtį, ekonomistai įspėja, kad toks tempas nėra tvarus. Prisiimantys naujus finansinius įsipareigojimus jau kitų metų pradžioje pajus didesnių palūkanų normų bei infliacijos poveikį.

Ši tendencija yra ypač aktuali Vilniaus gyventojams, kadangi sostinėje sutelkta didžiausia šalies nekilnojamojo turto sandorių ir būsto paskolų rinkos dalis. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas analizuoja esamą situaciją ir įspėja dėl galimo šalies ūkio perkaitimo.

Kreditavimo apimtys lenkia ankstesnius rekordus

Didžiausias dabartinio ekonominio aktyvumo variklis šalyje yra itin spartus bankų kreditavimo augimas. Per pastaruosius tris mėnesius Lietuvoje per mėnesį vidutiniškai išduota apie 330 mln. eurų naujų būsto paskolų.

Palyginimui, 2019 metais šis vidurkis siekė 110 mln. eurų, o 2021 metais – 165 mln. eurų. Nominali naujo kreditavimo apimtis dabar yra beveik pustrečio karto didesnė nei prieš pandemiją ir apie du kartus viršija ankstesnio popandeminio piko rodiklius.

Didelis pinigų srautas būsto rinkoje tiesiogiai didina nekilnojamojo turto kainas. Skirtingi rodikliai šiuo metu fiksuoja 12–19 proc. metinį būsto kainų augimą. Kadangi pirkėjai turi daugiau galimybių skolintis, jie gali pasiūlyti didesnę kainą už norimą būstą, o tai dar labiau kaitina rinką.

Vartojimą skatina ne tik atlyginimai

Ekonomikos gyvybingumą palaiko ne tik bankų paskolos. Pinigų kiekis šalyje sparčiai auga dėl Europos Sąjungos paramos lėšų bei į rinką įsiliejantų antrosios pensijų pakopos lėšų. Šie finansiniai srautai palaiko vidaus paklausą net ir suprastėjus eksporto rinkų padėčiai.

Mažmeninė prekyba šiemet auga sparčiai, o gyventojų lūkesčiai dėl savo finansinės padėties išlieka labai geri. Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet padidės apie 9 procentus. Tai leidžia gyventojams drąsiau vartoti bei priimti didesnius finansinius įsipareigojimus.

Atlyginimų augimo struktūra kelia riziką konkurencingumui

Nors pajamų augimas džiugina darbuotojus, Ž. Mauricas atkreipia dėmesį į šio proceso struktūrą. Lietuva išsiskiria sparčiausiu algų kilimu tarp Baltijos šalių, tačiau jį lemia ne tik didesnis darbo našumas.

Ekonomistas išskiria kelis pagrindinius veiksnius:

• Viešajame sektoriuje atlyginimai auga sparčiau nei privačiame. 
• Žemesnės pridėtinės vertės sektoriai pagal augimo tempą lenkia kuriančius aukštesnę pridėtinę vertę. 
• Darbo užmokesčio ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis Lietuvoje jau viršija Europos Sąjungos vidurkį. 

Tokios tendencijos kelia klausimų, kiek ilgai šalies ekonomika sugebės išlaikyti tokį atlyginimų augimo tempą, neprarasdama konkurencingumo užsienio rinkose.

Kitais metais laukiamas greičio mažinimas

Dabartinė situacija primena dideliu greičiu važiuojantį automobilį, kurio priekyje jau matyti greitį ribojantys ženklai. Energetikos krizės pasekmės nėra visiškai pasibaigusios, infliacija gali išlikti aukštesnė nei tikėtasi, o finansų rinkose stiprėja lūkesčiai dėl didesnių palūkanų normų.

Metų pradžioje 6 mėnesių EURIBOR palūkanų norma laikėsi arti 2,1 proc., o dabar ji jau artėja prie 3 procentų. Kadangi įmonės ir gyventojai yra prisiėmę rekordiškai daug naujų paskolų, didesnių palūkanų poveikis visai ekonomikai bus ypač juntamas ateinančių metų pradžioje.

Kitais metais tikimasi ekonomikos augimo sulėtėjimo. Didesnė infliacija slopins realią gyventojų perkamąją galią, o brangesnės paskolos ribos investicijas bei vartojimą. Staigaus nuosmukio neprognozuojama, tačiau spartaus būsto kainų, vartojimo bei atlyginimų augimo derinys negali tęstis neribotą laiką.

Svarbiausias uždavinys šaliai šiuo metu – kaip sklandžiai sumažinti augimo greitį, kai vidaus paklausos impulsą pradės slopinti infliacija bei aukštesnės palūkanos. Laiku ir savarankiškai sumažintas vartojimo greitis padės išvengti staigaus stabdymo ateityje.