Padidėję limfmazgiai: kada tai infekcija, o kada – pavojaus signalas

Rudens sezono metu suaktyvėjusios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos dažnai sukelia ne tik slogą, kosulį ar gerklės skausmą, bet ir limfmazgių padidėjimą. Nors dažniausiai tai yra visiškai natūrali imuninės sistemos reakcija į kovą su ligos sukėlėjais, ilgai nemažėjantys ar neįprastos konsistencijos limfmazgiai gali įspėti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus.

Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Monika Fedaravičiūtė pasakoja, kaip teisingai stebėti šiuos organizmo pokyčius, kada pakanka tik palaukti, o kada būtina kreiptis į gydytoją.

Kas yra limfmazgis ir kaip jis veikia?

Limfmazgis – tai nedidelis, pupelės formos imuninės sistemos organas, priklausantis limfinei sistemai. Žmogaus kūne jų yra šimtai, o didesnės grupės išsidėsčiusios kakle, pažastyse, krūtinėje, pilve ir kirkšnyse.

M. Fedaravičiūtė apibūdina jų paskirtį organizme: „Visame kūne esantys limfmazgiai filtruoja limfą ir sulaiko į organizmą patekusias bakterijas, virusus, svetimas daleles bei kitas medžiagas, o juose esančios imuninės ląstelės padeta atpažinti ligų sukėlėjus ir su jais kovoti. Organizmui susidūrus su infekcija, suaktyvėja imuninis atsakas – gali daugintis limfocitai ir gamintis antikūnai, todėl limfmazgis neretai padidėja ar tampa jautrus, pavyzdžiui, sergant gerklės, dantų ar kvėpavimo takų infekcijomis“, – pasakoja M. Fedaravičiūtė.

Dažniausia priežastis – paprasta infekcija

Padidėję limfmazgiai dažniausiai yra susiję su virusinėmis ligomis, gerklės, tonzilių, ausų ar dantų infekcijomis, taip pat bakterinėmis odos ir minkštųjų audinių infekcijomis. Rečiau jų pokyčius gali lemti tuberkuliozė, toksoplazmozė, kai kurios lytiškai plintančios ligos ar ŽIV. Limfmazgiai gali padidėti ir sergant autoimuninėmis ar uždegiminėmis ligomis, o kai kuriais atvejais tokį poveikį gali sukelti vartojami vaistai. Onkologinės ligos, pavyzdžiui, limfoma, leukemija ar kitų navikų metastazės, yra retesnės priežastys, ypač jei limfmazgiai padidėjo ūmiai kartu su infekcijai būdingais simptomais.

„Žmonės dažniausiai patys užčiuopia tuos limfmazgius, kurie yra arčiau odos paviršiaus – kakle, po žandikauliu ir smakru, pažastyse, kirkšnyse ar virš raktikaulio. Kiti yra giliau krūtinės ląstoje, pilvo ertmėje ar dubenyje, todėl jų pokyčiai dažniausiai nustatomi atliekant vaizdinius tyrimus“, – sako šeimos gydytoja.

Nedidelis limfmazgis kai kuriose kūno vietose gali būti užčiuopiamas ir visiškai sveikam žmogui. Vertinant jo būklę, atsižvelgiama ne tik į patį faktą, jog jis užčiuopiamas, bet ir į jo dydį, konsistenciją, paslankumą, skausmingumą, pokyčio trukmę bei aplinkybes, kuriomis jis padidėjo. Persirgus kvėpavimo takų infekcija, limfmazgis ne visada sumažėja iškart, kai tik išnyksta sloga, kosulys ar gerklės skausmas.

„Po virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos limfmazgis dažniausiai palaipsniui mažėja per vieną–tris savaites, tačiau kai kuriems žmonėms jis gali būti apčiuopiamas ir tris–šešias savaites po ligos. Svarbu, kad po infekcijos limfmazgis palaipsniui mažėtų, o ne toliau augtų“, – pažymi šeimos gydytoja.

Pavojingi signalai ir dažnos klaidos

Delsiant kreiptis į šeimos gydytoją, rimtesnių sutrikimų kilmė gali būti nustatyta per vėlai. Gydytoja įspėja, kad padidėjusio limfmazgio nereikėtų nuolat čiupinėti ar spaudyti, nes tai gali sukelti vietinį jautrumą. Taip pat griežtai nerekomenduojama savarankiškai gydytis antibiotikais.

„Dažnai klaidingai manoma, kad padidėjęs limfmazgis iš karto reiškia rimtą ligą, nors jis gali padidėti ir po neseniai persirgtos infekcijos. Tačiau lygiai taip pat nevertėtų jo ignoruoti, jei ilgą laiką limfmazgis nemažėja ar toliau didėja. Dar viena dažnai pasitaikanti klaida – savarankiškas antibiotikų vartojimas, nors limfmazgių padidėjimo priežastis ne visada yra bakterinė infekcija“, – teigia M. Fedaravičiūtė.

Pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju būtina, jei padidėjęs limfmazgis išlieka ilgiau nei mėnesį, yra didesnis nei 1–1,5 cm, toliau didėja, yra kietas, nepaslankus ar visiškai neskausmingas. Pasitikrinti naudinga ir tuomet, kai padidėja kelių skirtingų sričių limfmazgiai (ypač esantys virš ar po raktikauliais), arba kai kartu atsiranda nepaaiškinamas karščiavimas, gausus naktinis prakaitavimas ar svorio kritimas.

Kaip atliekamas tyrimas klinikoje?

Vizito metu šeimos gydytojas pirmiausia surenka išsamią paciento ligos istoriją ir įvertina bendrą būklę.

M. Fedaravičiūtė pasakoja apie tyrimo eigą: „Pirmiausia išsiaiškiname, kada limfmazgiai padidėjo, ar nėra kitų simptomų, ar žmogus neseniai keliavo, turėjo kontaktą su sergančiais žmonėmis ar gyvūnais, buvo paskiepytas arba pradėjo vartoti naujus vaistus. Apžiūros metu vertiname, kiek limfmazgių yra padidėję ir kuriose kūno vietose jie yra. Apčiuopiant atsižvelgiama į jų dydį, konsistenciją, paslankumą, skausmingumą, taip pat į tai, ar padidėjęs vienas limfmazgis, ar keli jų sudaro grupę“, – pasakoja šeimos gydytoja.

Jei pakitimų priežastis lieka neaiški, gydytojas skiria bendrą kraujo tyrimą, vertina uždegimo rodiklius (CRB ir ENG), o pagal situaciją atlieka tyrimus dėl infekcinių, autoimuninių ar kitų ligų. Taip pat gali būti paskirtas ultragarsinis tyrimas, o prireikus pacientas nukreipiamas pas gydytoją specialistą išsamesniam ištyrimui ar limfmazgio biopsijai.