Seimas po svarstymo pritarė pagalbinio apvaisinimo paslaugų plėtrai
Seimas po svarstymo pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma išplėsti šių paslaugų prieinamumą nesusituokusioms poroms bei vienišoms moterims. Pataisomis taip pat numatoma valstybės lėšomis kompensuoti vaisingumo išsaugojimo paslaugas.
Už įstatymo projektą po svarstymo balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 15, o susilaikė 7 parlamentarai.
Priėmus pataisas, atsirastų galimybė paslaugas gauti ne tik sutuoktiniams ar registruotiems partneriams, bet ir partnerystės neįregistravusiems vyrui ir moteriai bei vienišoms moterims. Pagalbinis apvaisinimas būtų leidžiamas tais atvejais, kai nevaisingumo neįmanoma išgydyti kitais būdais arba siekiama išvengti sunkios negalios ar gyvybei pavojingos ligos perdavimo vaikui.
Sveikatos reikalų komiteto siūlymu, lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių saugojimas vaisingumo išsaugojimo tikslais valstybės lėšomis būtų kompensuojamas nuo 2027 m. – dvejais metais anksčiau, nei planuota. Be to, sukurti, bet neperkelti gyvybingi embrionai pagal siūlymą turėtų būti saugomi mažiausiai dvejus metus nuo jų konservavimo dienos.
Svarstymų metu parlamentas atmetė Seimo nario Karolio Neimanto siūlymą neleisti šiomis paslaugomis naudotis vienišoms moterims. Taip pat nebuvo pritarta Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir Editos Rudelienės siūlymui leisti vienišoms moterims paslaugas gauti be medicininių indikacijų, sumokant savo lėšomis.
Teisinis reguliavimas keičiamas po Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo pripažinta, kad paslaugų ribojimas tik susituokusiems ar registruotą partnerystę sudariusiems asmenims prieštarauja Konstitucijai.
Galutinį sprendimą Seimas priims įstatymo priėmimo stadijoje.