Rugpjūčio audra tapo didžiausia „Lietuvos draudimo“ istorijoje pagal žalų skaičių

Rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusi audra tapo didžiausia bendrovės „Lietuvos draudimas“ istorijoje pagal užregistruotų žalų skaičių. Praėjus dviem mėnesiams, draudikai buvo sulaukę daugiau kaip 8 tūkst. pranešimų apie būstams padarytą žalą. Šiems nuostoliams atlyginti numatyta 5,3 mln. eurų.

Daugiausia nuostolių padarė ant pastatų kritę medžiai ir lūžusios šakos. Nukentėjo gyvenamųjų namų stogai ir kitos konstrukcijos. Draudikai primena, kad artėjant žiemai pastatus būtina paruošti ir sniego apkrovoms, kurios šių metų pradžioje taip pat pridarė daug žalos.

Didžiausią žalą darė krintantys medžiai ir šakos

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, rugpjūčio 22-osios audra pagal užregistruotų žalų skaičių pranoko visas ankstesnes bendrovės istorijoje.

BNS skelbtais duomenimis, iš viso bendrovė užregistravo apie 8,6 tūkst. audros sukeltų turto žalų, kurioms atlyginti numatyta maždaug 6,5 mln. eurų. Didžiąją dalį sudarė būstams padaryti nuostoliai – daugiau kaip 8 tūkst. žalų už 5,3 mln. eurų.

„Didžiausią šių metų vasaros audrą labiausiai išskiria krentančių medžių ir šakų padaryti nuostoliai. Tarp didžiausių žalų – apgadinti gyvenamųjų namų stogai ir kitos pastatų konstrukcijos. Audros padaryta žala gyventojų namams kiekvienu atveju yra reikšmingos išlaidos, kurias ne kiekvienas namų ūkis gali padengti iš savo santaupų“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.

Pasak jo, audros, po kurių registruojama tūkstančiai žalų, tampa pasikartojančiu vasaros reiškiniu. Todėl medžių ir pastatų priežiūra turėtų būti atliekama nuolat, o ne tik prieš prognozuojamą stiprų vėją.

„Gyventojai turėtų nuolat prižiūrėti ir įvertinti šalia pastatų augančių medžių būklę, o taip pat tikrinti pastatų fasadų, stogų ir jų dangų, lietaus vandens nutekėjimo ir surinkimo sistemų būklę. Pastebėjus medžių pažeidimus, puvinius arba nustačius pastato defektus būtina neatidėliojant imtis priežiūros bei remonto darbų“, − komentuoja A. Juodeikis.

Žiemą užregistruota beveik 13 tūkst. žalų

Pastatams pavojų kelia ne tik vasaros audros. Šių metų pradžioje daug nuostolių padarė ir gausus sniegas.

Vien per pirmąjį 2026 metų ketvirtį „Lietuvos draudimas“ užregistravo 12,9 tūkst. žalų. Tai 73 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Išmokų suma pasiekė 15 mln. eurų.

Bendrovės teigimu, viena pagrindinių priežasčių buvo ilgai ant stogų išsilaikęs sniegas. Jis kaupėsi ne tik ant gyvenamųjų namų, bet ir ant šiltnamių, pavėsinių, stoginių bei kitų lengvesnių konstrukcijų.

Didžiausia rizika atsiranda per atodrėkius, kai sniegas prisigeria drėgmės ir tampa sunkesnis.

„Žiemą stogams ir statiniams pavojingiausias tirpstančio sniego slėgis, nes atodrėkio metu sniegas pasunkėja iki kelių kartų. Tokios apkrovos pirmiausia neatlaiko lengvesnės konstrukcijos: stoginės, pavėsinės, šiltnamiai, ūkiniai pastatai, taip pat senesni ar netvarkingi stogai“, – sako A. Juodeikis.

Ką namų savininkams reikėtų padaryti iki šalčių?

Draudikų teigimu, dalies žiemos metu patiriamų nuostolių galima išvengti pasiruošus iš anksto.

Pirmiausia reikėtų apžiūrėti stogą ir jo dangą. Atsilaisvinusios ar pažeistos dalys turėtų būti sutvarkytos dar iki sniego.

Taip pat rekomenduojama išvalyti lietaus latakus ir lietvamzdžius. Juose susikaupę lapai bei kitos šiukšlės gali trukdyti nutekėti tirpstančiam sniegui ir lietaus vandeniui.

Šiltnamius, pavėsines ir stogines prireikus galima sutvirtinti laikinosiomis atramomis. Nuo lengvų konstrukcijų sniegą patariama šalinti reguliariai, nelaukiant, kol susikaups didelis jo kiekis.

Prieš stipresnius šalčius reikia patikrinti ir šildymo sistemas.

Nešildomose patalpose einančius vandentiekio vamzdžius rekomenduojama apšiltinti, kad juose neužšaltų vanduo.

Jei sodo namelis ar sodyba žiemą lankoma retai, reikėtų pasirūpinti minimaliu šildymu arba tinkamai išleisti vandenį iš sistemos. Konkretus sprendimas priklauso nuo pastato ir jame įrengtos įrangos.

Būstą yra apdraudę 64 proc. gyventojų

„Lietuvos draudimo“ užsakymu šiemet atliktas gyventojų tyrimas parodė, kad 64 proc. respondentų turi nuosavybės teise valdomą namą, butą ar kotedžą ir yra pasirūpinę jo draudimu.

Dar 23 proc. apklaustųjų nurodė turintys nuosavą būstą, tačiau jo neapdraudę. Likę 13 proc. respondentų teigė neturintys jiems priklausančio būsto, kurį galėtų drausti.

Palyginti su analogišku praėjusių metų tyrimu, pagrindinį būstą apdraudusių gyventojų dalis beveik nepasikeitė.

„Tyrimo rezultatai patvirtina tai, ką jau ilgą laiką matome ir gyventojų elgsenoje. Reikšminga šalies gyventojų dalis rizikuoja savo gerove, nes valdydami nekilnojamąjį turtą, kuriame dažniausia ir gyvena, nėra pasirūpinę jo draudimu, kuris padeda amortizuoti netikėtus nuostolius dėl gaisro, gamtos jėgų, vagysčių ir kitų rizikos veiksnių“, − sako A. Juodeikis.

Apklausos duomenimis, pagrindinį būstą dažniau draudžia vyresni nei 35 metų, aukštąjį išsilavinimą turintys ir vidutines ar didesnes pajamas gaunantys gyventojai.

Neapdraustą nuosavą būstą dažniau nurodo turintys žemesnio išsilavinimo, mažesnes arba vidutines pajamas gaunantys respondentai.

Nuosavo būsto dažniausiai neturi 18–35 metų apklaustieji, gyvenantys didmiesčiuose.

Pastato ir jame esančio turto draudimas – ne tas pats

Draudikai primena, kad būsto draudimas gali apimti skirtingas rizikas ir turto rūšis.

Pastatų draudimas skirtas pačiam statiniui ir jo dalims – sienoms, luboms, grindims bei inžinerinėms sistemoms.

Tačiau toks draudimas savaime nereiškia, kad apdrausti ir visi namuose esantys daiktai.

„Kalbant apie būsto draudimą, svarbu išskirti, jog tai yra kompleksinė paslauga. Nors gyventojai dažniausiai stengiasi pasirūpinti pastatų draudimu, kuriuo apdraudžiamos sienos, lubos, grindys, inžinerinės sistemos, ne mažiau svarbu yra ir namų turto draudimas. Tai atskira būsto draudimo rūšis, kuria apdraudžiami visi būste esantys kilnojamieji daiktai, tokie kaip buitinė technika, baldai, rūbai, meno dirbiniai“, − komentuoja A. Juodeikis.

Trečioji draudimo rūšis – civilinės atsakomybės draudimas. Jis skirtas atvejams, kai dėl būsto padaroma žala kaimynų turtui.

Todėl namų savininkams naudinga patikrinti, kokios draudimo apsaugos numatytos jų sutartyje ir kokiam turtui jos taikomos.

Prieš žiemą – keli patikrinimai

Ruošiantis šaltajam sezonui „Lietuvos draudimas“ gyventojams pataria apžiūrėti pastatus ir jų aplinką.

Pirmiausia reikėtų įvertinti šalia namo augančių medžių būklę, stogą ir jo dangą, išvalyti latakus bei lietvamzdžius.

Taip pat patariama patikrinti pavėsinių, šiltnamių, stoginių ir kitų lengvų konstrukcijų tvirtumą.

Ne mažiau dėmesio reikia skirti šildymo sistemoms ir vamzdžiams nešildomose patalpose.

Turintiems būsto draudimą naudinga dar prieš šalčius peržiūrėti draudimo sutartį ir įsitikinti, ar ji apima ne tik pastatą, bet ir namuose esančius daiktus bei civilinę atsakomybę už kaimynams padarytą žalą.