Ekonomistai abejoja siūlomų mokesčių poveikiu biudžeto deficitui
Valdančiųjų siūlymai didinti mokesčius saldintiems gėrimams ir lošimams sulaukė skeptiško ekonomistų įvertinimo. Kalbintų ekspertų vertinimu, planuojamos papildomos pajamos turėtų tik ribotą poveikį biudžeto deficitui, todėl siūloma ieškoti sprendimų mažinant valstybės išlaidas.
Seimo koalicijos darbo grupė svarstys galimybę didinti cukraus mokestį ir labiau apmokestinti azartinius lošimus. Iš viso iš šių mokesčių tikimasi surinkti apie 70 mln. eurų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė siūlymą vadina tik „pleistru ant atviro lūžio“. Ji pabrėžia, kad dar prieš metus įvesto mokesčio skubotas keitimas kenkia mokesčių sistemos stabilumui, ypač kai trūksta duomenų apie jo poveikį rinkai. Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius iš šio mokesčio surinkta 27 mln. eurų, o per visus metus prognozuojama gauti apie 40 mln. eurų.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausiasis ekspertas Ernestas Einoris pažymi, kad kitąmet valstybė planuoja skolintis 5,7 mlrd. eurų, todėl siūlomos priemonės situacijos nepakeis.
„Net jei ir kalbame apie tuos 70 mln., apie kuriuos kalbėjo premjeras iš visų „nuodėmės mokesčių“, tai turbūt sumažintų deficitą iki 0,1 proc. Tai yra tik lašas jūroje, palyginus su tuo, kokio dydžio yra deficitas“, – teigė E. Einoris.
Kalbinti ekspertai ragina peržiūrėti valstybės išlaidas, kurios auga sparčiau nei šalies ekonomika. LPK atstovė siūlo peržiūrėti didėjančias viešojo sektoriaus išlaidas, kurios nekuria apčiuopiamos naudos.
E. Einorio skaičiavimais, sumažinus viešojo valdymo srities darbuotojų skaičių 7 tūkstančiais ir sugrąžinus jį į 2019 m. lygį, valstybė darbo užmokesčiui sutaupytų apie 250 mln. eurų – tai gerokai didesnė suma už planuojamas pajamas iš naujų mokesčių.
Apie ribotą pajamų poveikį kalba ir prezidentas Gitanas Nausėda, kurio teigimu, papildomas lošimų ir saldintų gėrimų apmokestinimas neatneš daug pajamų, tačiau vis tiek prisidėtų prie deficito mažinimo.
2027 m. biudžeto projekte prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas sieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o skola sudarys 48,2 proc. BVP. Europos Sąjungos Mastrichto kriterijai numato, kad deficitas neturėtų viršyti 3 proc., o skola – 60 proc. BVP limitų.