Pirtis – ne tik malonumas: kada sveikatinimo ritualas gali pakenkti ir kaip atpažinti pavojų

Pirtis – populiarus sveikatinimo būdas: ji atpalaiduoja raumenis ir stiprina imunitetą. Vis dėlto šis iš pirmo žvilgsnio sveikas įprotis saugus ne visiems.

Karštis stipriai veikia organizmą: žmogus gausiai prakaituoja, širdžiai ir kraujagyslėms tenka daugiau darbo, sutrinka skysčių pusiausvyra. Kaip pasirūpinti, kad poilsis pirtyje būtų saugus?

„Prastai besijaučiantiems ar tam tikromis ligomis sergantiems žmonėms pirtis gali būti netinkama, tad geriausia jos atsisakyti. Kad pirtis ne pakenktų, o pagerintų savijautą, būtina įvertinti savo sveikatos būklę ir laikytis saiko“, – įspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Evelina Šeibokaitė.

Tam tikri vaistai didina riziką

Anot vaistininkės, pirties reikėtų vengti tiems, kurie vartoja kraujospūdį mažinančius vaistus ar diuretikus. Pirtyje šie vaistai gali sukelti didelį skysčių netekimą, galvos svaigimą ar net alpimą.

„Atsargiai į pirtį reikėtų eiti ir tiems, kurie vartoja širdies ritmą veikiančius vaistus, pavyzdžiui, beta adrenoblokatorius ar antiaritminius preparatus, nes karštis gali pakeisti jų veikimą. Pirties geriau vengti ir vartojant kai kuriuos psichotropinius vaistus, pavyzdžiui, antidepresantus ar raminamuosius. Jie gali sutrikdyti kūno temperatūros reguliavimą“, – nurodo ji.

O antibiotikai ar priešgrybeliniai preparatai gali padidinti odos jautrumą karščiui. Jei vartojate tam tikrus vaistus, prieš eidami į pirtį pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.

Apkrova širdžiai – didelė

Pasak vaistininkės, karštis išplečia kraujagysles, o širdis ima plakti greičiau. Todėl pirtis gali būti netinkama žmonėms, kurie serga krūtinės angina ar širdies nepakankamumu, yra patyrę miokardo infarktą, turi širdies ritmo sutrikimų ar jiems svyruoja kraujospūdis.

Ji priduria, kad rizika kyla ne tik dėl širdies ligų: atsargesni turėtų būti ir sergantieji cukriniu diabetu ar inkstų ligomis.

„Nerekomenduojama lankytis pirtyje ir po operacijų, taip pat jei oda pažeista ar apimta uždegimo. Pirties reikėtų vengti po intensyvaus fizinio krūvio ar pavartojus alkoholio, nes gali staiga sumažėti kraujospūdis, sutrikti širdies ritmas ar net galima netekti sąmonės“, – teigia E. Šeibokaitė.

Sauna ar garinė pirtis?

Vaistininkė pažymi, kad saunos ir garinės pirtys skiriasi tiek temperatūra, tiek oro drėgme, todėl organizmą veikia nevienodai.

„Saunoje oras labai karštas (iki 100 °C), bet sausas. Kūnas greitai įkaista, širdis plaka stipriau, žmogus gausiai prakaituoja, todėl gerėja kraujotaka ir šalinami toksinai. Vis dėlto toks karštis netinka sergantiems širdies ligomis, tiems, kurių kraujospūdis padidėjęs, ar turintiems kvėpavimo sutrikimų. Garinėje pirtyje temperatūra žemesnė (apie 40–50 °C), tačiau drėgmė didelė. Ji labiau tinka žmonėms, turintiems kvėpavimo takų sutrikimų ar jautriems karščiui“, – sako E. Šeibokaitė.

Pirmieji pavojaus signalai

Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad apie perkaitimą pirtyje įspėja galvos svaigimas, pykinimas, silpnumas, padažnėjęs širdies plakimas ar ritmo sutrikimai. Sunerimti reikėtų ir pajutus krūtinės spaudimą ar dusulį – tai gali būti širdies perkrovos ir deguonies trūkumo požymiai.

„Pavojingi ir regos sutrikimai, ausų spengimas, raumenų drebulys, odos blyškumas, šaltas prakaitas ar staigus kraujospūdžio kritimas, kai žmogus jaučia, kad tuoj nualps“, – aiškina ji.

Pirmosios pagalbos žingsniai

Pasak vaistininkės, pirtyje sunegalavusį žmogų pirmiausia reikia išvesti į vėsesnę vietą, paguldyti ant nugaros ir šiek tiek pakelti jam kojas.

Jei žmogus sąmoningas, jam reikia duoti mažais gurkšniais atsigerti vėsaus, bet ne ledinio vandens. Galima lengvai sudrėkinti jam veidą, tačiau staigiai atšaldyti nereikėtų. Jei žmogus neteko sąmonės, bet kvėpuoja, jį reikia paguldyti ant šono ir stebėti kvėpavimą bei pulsą.

„Jei žmogus nustoja kvėpuoti ar sustoja širdis, būtina nedelsiant pradėti gaivinimą ir kviesti greitąją medicinos pagalbą. Perkaitimas, širdies sutrikimai ar sąmonės netekimas pirtyje gali būti pavojingi gyvybei“, – apibendrina E. Šeibokaitė.