Vilniaus arkikatedros tyrime Vytauto Didžiojo palaikų pėdsakų kol kas neaptikta
Vilniaus arkikatedroje mažos apimties invazinius tyrimus pradėję archeologai praneša, kad tiriant ertmę prie Šv. Kazimiero koplyčios kol kas nerasta įrodymų apie galimą kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikų perlaidojimą. Pasak tyrėjų, pirmieji gauti duomenys yra preliminarūs, o detalesnės išvados bus pateiktos vėliau.
Trečiadienį Lietuvos istorijos instituto suburta tarpdisciplininė mokslininkų grupė pradėjo darbus, gavusi visus reikalingus leidimus ir parengusi įrangą. Specialistai tiria ertmę, kurioje, kaip manoma, tarpukariu galėjo būti paslėpti ir perlaidoti Vytauto Didžiojo palaikai. Tokią hipotezę anksčiau iškėlė archeologas Vytautas Urbanavičius, o vėliau – restauratorius Saulius Poderis.
Atliekant tyrimą buvo išgręžta anga į žinomą ertmę, o mikrobiologai paėmė reikiamus mėginius. Vėliau tyrėjai į ertmę įleido specialias kameras ir užfiksavo jos vaizdą 3D skeneriu bei 3D kamera.
„Šiandien pragręžėme skylę į ertmę, kuri, mes visi žinome, kad egzistuoja. Savo tyrimus atliko mikrobiologai. Beje, tie tyrimai užtruko tikrai netrumpai. Tada mes kišome savo kameras, darėme 3D (vaizdą – ELTA) tos patalpos. Preliminarius duomenis mes turime, bet išvadas mes pateiksime jau susipažinę patys detaliau rytoj“, – trečiadienio vakarą žurnalistams teigė tyrimų grupės archeologas Saulius Sarcevičius.
Pasak jo, ertmėje aptikta tik akmenų krūva, o hipotezę apie palaikus patvirtinančių įrodymų kol kas nėra.
„Aptikome akmenų krūvą ir nieko to, ko visuomenė tikėjosi, (tokių – ELTA) duomenų kol kas neturime. Kol kas čia yra preliminarūs duomenys, kadangi jie nėra apdoroti, mums tiesiog pritrūko laiko tą padaryti, bet preliminariai aš galėčiau pasakyti taip“, – pridūrė S. Sarcevičius.
Šių metų pavasarį restauratorius S. Poderis iškėlė prielaidą, kad Vytauto Didžiojo palaikai gali būti užmūryti XVII a. įrengto įėjimo nišoje, esančioje vakarinėje arkikatedros mauzoliejaus sienoje. Tačiau kitas tyrimų grupės archeologas Rytis Jonaitis pabrėžia, kad šios versijos patvirtinti kol kas nepavyksta.
„Preliminariais duomenimis, ten kažkokio sarkofago, kas įrodytų buvus perlaidojimą, šiuo metu mes tokių duomenų neturime“, – kalbėjo R. Jonaitis.
Pasak archeologo, tyrimų vietoje matyti dideli rieduliai, tačiau organinių medžiagų, kaulų ar metalo kol kas neaptikta.
„Kaulų nesimato, ten yra riedulių krūva, rieduliai dideli (…). Kažkokios organikos, liekanų, metalo… Kitu atveju einant pro šalį ta akmenų krūva visiškai neužkliūtų, o kadangi tai yra S. Poderio nurodyta vieta iškart prasideda versijos, kad gal po akmenimis. Šiuo metu mes tokių duomenų neturime“, – teigė R. Jonaitis.
Vyriausybė dar liepos mėnesį pritarė Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksinių tyrimų planui. Jame numatyti istoriniai, šaltiniotyriniai, architektūriniai, mūro, bioarcheologiniai, paleogenetiniai bei meno tyrimai. Taip pat plane numatyta patikrinti hipotezes dėl Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos, atliekant bandomąjį minimalų invazinį tyrimą.