Vilniaus arkikatedroje ruošiamasi tyrimui dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos

Lietuvos istorijos institutas pradeda paruošiamuosius darbus mažos apimties invaziniam tyrimui Vilniaus arkikatedroje. Numatyta tyrimo vieta prie Šv. Kazimiero koplyčios aptveriama, pradedami teritorijos ir techniniai darbai.

„Tyrimas ir gręžimo darbai dar nepradedami, šiuo metu tik ruošiamasi saugiai ir atsakingai viską atlikti“, – pranešė institutas.

Apie pačių darbų pradžią, tyrimo eigą, naudojamus metodus ir rezultatus Lietuvos istorijos institutas pažadėjo papildomai informuoti visuomenę bei žiniasklaidą, kai tik bus galima atsakingai juos įvertinti.

Šių metų liepą Vyriausybė pritarė planui atlikti kompleksinius Vilniaus arkikatedros mokslinius tyrimus. Jais bus siekiama patikrinti hipotezes dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos.

Šių veiksmų imtasi po to, kai istorijos tyrinėtojas Saulius Poderis pavasarį pranešė teigęs turįs įrodymų, kad tarpukariu palaikai buvo aptikti, tačiau dėl politinių sumetimų apie tai nebuvo paskelbta ir jie vėl paslėpti. 

Gegužę S. Poderis pareiškė, kad valdovo palaikų reikia ieškoti užmūrytoje nišoje, buvusiame Vazų įėjime, Šv. Kazimiero koplyčios pamate, Mauzoliejaus vakarinėje sienoje.

Vytautas Didysis (apie 1350–1430 m.) Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą įgijo 1392 m. ir šalį valdė iki savo mirties. Su jo vardu siejamas bajorijos stiprėjimas, krikščionių Bažnyčios įsitvirtinimas, gotikinės architektūros ir raštingumo plitimas, pakantumas kitatikiams, LDK simbolių bei pinigų atsiradimas, pergalės prieš kaimynes ir didžiausia kada nors turėta Lietuvos teritorija. Vytautas Didysis buvo vienas pagrindinių Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės vadų Žalgirio mūšyje 1410 m., per kurį palaužta Vokiečių ordino karinė galia.