Teismas atidėjo arešto bausmę Irmai Gajauskaitei ir išteisino dėl dalies kaltinimų
Šiaulių apygardos teismas iš dalies patenkino buvusios kandidatės į Seimą Irmos Gajauskaitės apeliacinį skundą. Teismas išteisino ją dėl viešo žydų niekinimo, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl smurto prieš brolį, o už pasikėsinimą išprovokuoti riaušes skirtos 40 parų arešto bausmės vykdymą atidėjo vieniems metams.
2026 m. vasarį pirmosios instancijos Šiaulių apylinkės teismas moterį buvo pripažinęs kalta dėl visų trijų veikų ir skyręs jai 75 parų arešto bausmę ir nusprendęs konfiskuoti kompiuterį ir mobilųjį telefoną. I. Gajauskaitė su tokiu sprendimu nesutiko ir apeliaciniame skunde reikalavo bylą nagrinėti iš naujo ir leisti jai gintis asmeniškai.
Apeliacinės instancijos teismas ištyrė įrodymus, peržiūrėjo vaizdo įrašus, apklausė ekspertus ir pačią apeliantę. Teisėjų kolegija nusprendė palikti galioti 40 parų arešto bausmę už pasikėsinimą išprovokuoti riaušes, tačiau jos vykdymą atidėjo vieniems metams.
Kaltinimai dėl riaušių provokavimo buvo pateikti dėl vaizdo įrašo, kurį I. Gajauskaitė socialiniame tinkle paviešino vaizdo įrašą, kuriame kvietė žmones smurtauti prieš 2024 m. spalį vykusius Seimo rinkimų debatus ir renginio organizatorius. Ji ragino žmones į debatus pasiimti beisbolo lazdas, šakes ir dalgius ir juos panaudoti susidorojimui.
Dėl kaltinimų žydų tautybės asmenų niekinimu teismas nusprendė, kad byloje ištirti įrodymai neleidžia daryti neabejotinos išvados apie padarytą nusikaltimą, todėl I. Gajauskaitė buvo išteisinta. Šie kaltinimai buvo susiję su 2024 m. lapkričio 10 d. socialiniame tinkle paskelbtu įrašu, kuriame, pirminiais duomenimis, neigiamai atsiliepta apie žydų tautą ir menkinti nacistinės Vokietijos nusikaltimai.
Teismas taip pat nagrinėjo fizinio skausmo sukėlimą broliui. Teisėjų kolegija pripažino, kad smūgiai giminaičiui buvo suduoti, tačiau nusprendė atleisti moterį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir bylą šioje dalyje nutraukti.
I. Gajauskaitė 2024 m. kandidatavo į Seimą Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) sąraše 42 numeriu.
„Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą ir atsižvelgusi į nurodytą reglamentavimą, mano, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto atlikimo, tokiu būdu neizoliuojant I. Gajauskaitės nuo visuomenės, o sudarant galimybę jai pasitaisyti ir toliau užsiimti darbine veikla. Be to, nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ji padarė naują nusikalstamą veiką ar būtų bausta administracine tvarka“, – rašoma teismo pranešime.
Vertindamas smurtą prieš giminaiatį, teismas nurodė:
„Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nurodytas aplinkybes apie įvykio dieną kilusią konfliktinę situaciją, tai, kad nuteistosios veiksmai nebuvo intensyvūs, nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli – nukentėjusiajam nebuvo padarytas sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas nebuvo ilgalaikis, liekamųjų reiškinių nėra, konstatuoja, kad nuteistosios I. Gajauskaitės padaryta veika pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų tikslinga ją už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme.“