Kibernetinis saugumas: kaip pastebėti, kad jūsų telefone ar kompiuteryje jau veikia virusas

Spalį visoje Europoje minime kaip kibernetinio saugumo mėnesį. Tai tinkama proga peržiūrėti savo kasdien naudojamų išmaniųjų įrenginių saugumo nustatymus, nes skaitmeninės grėsmės nuolat keičiasi ir tampa vis sudėtingesnės. Nors dalis kenkėjiškų programų veikia visiškai nepastebimai, tam tikri įrenginio elgsenos pokyčiai gali išduoti, kad jūsų asmeninius duomenis jau stebi pašaliniai asmenys.

„Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis atkreipia dėmesį, kad vartotojai pirmuosius įrenginio užkrėtimo ženklus dažnai palaiko įprastais techniniais trikdžiais. Tačiau delsimas laiku reaguoti gali kainuoti prarastus duomenis ar net tiesioginius finansinius nuostolius.

Sulėtėjęs veikimas ir kaistančių įrenginių problema

Jeigu jūsų telefonas ar kompiuteris pradėjo elgtis neįprastai, verta iškart atkreipti dėmesį į jo fizinius veikimo parametrus. Pagrindinis įtarimą keliantis požymis – staigus sistemos sulėtėjimas.

„Jeigu telefonas ar kompiuteris staiga pradėjo veikti lėčiau, dažnai stringa, kaista arba baterija išsikrauna gerokai greičiau nei įprastai, verta suklusti. Tai gali būti ženklas, kad fone veikia kenkėjiškos programos, kurios naudoja įrenginio resursus savo tikslams“, – sako D. Povilaitis.

Apie fone veikiančią kenkėjišką programinę įrangą taip pat gali signalizuoti staiga išaugęs mobiliųjų duomenų sunaudojimas. Taip pat įtarimą turėtų kelti nuolatinis telefono ar kompiuterio kaitimas, net kai neatliekate jokių sudėtingų, daug resursų reikalaujančių užduočių.

Akivaizdūs užkrėtimo ženklai: nuo reklamų iki įtartinų sąskaitų

Kiti galimo įrenginio užkrėtimo požymiai yra kur kas akivaizdesni ir tiesiogiai pastebimi ekrane. Sunerimti reikėtų, jeigu:

• programėlės ar naršyklės langai užsidaro arba atsidaro patys savaime; 
• naršyklėje nuolat iššoka reklaminiai langai; 
• įrenginyje atsiranda neįdiegtų ar nepažįstamų programėlių bei nežinomų failų; 
• telefono sąskaitoje matote brangius SMS pranešimus ar skambučius į nežinomus, ypač užsienio šalių, numerius. 

Dar vienas pavojingas signalas – aplinkinių reakcija. Jei draugai, kolegos ar artimieji praneša, kad iš jūsų el. pašto dėžutės ar socialinių tinklų paskyrų gauna įtartinas, reklamines žinutes ar nuorodas, tikėtina, kad jūsų paskyromis naudojasi nusikaltėliai.

„Vienas pavojingiausių ženklų yra tai, kad iš jūsų paskyrų be jūsų žinios siunčiamos žinutės ar laiškai. Tai gali reikšti, kad nusikaltėliai jau perėmė tam tikrą prieigą prie jūsų paskyrų arba įrenginio“, – perspėja D. Povilaitis.

Vis dėlto nereikėtų tikėtis, kad užkrėstas telefonas visada siųs aiškius signalus. Kai kurios kenkėjiškos programos veikia visiškai nepastebimai. Jos gali ilgą laiką tyliai rinkti jautrius duomenis, stebėti jūsų veiklą ekrane ar rinkti prisijungimo duomenis, o įrenginys iš pažiūros veiks visiškai normaliai.

Ką daryti, jeigu įtariate užkrėtimą?

Pastebėjus įtartinus požymius, ekspertas pataria nedelsti ir iškart imtis kelių svarbių žingsnių:

1. Atjunkite interneto ryšį. Išjunkite „Wi-Fi“ ir mobiliuosius duomenis arba įjunkite skrydžio režimą. Taip sustabdysite kenkėjiškos programos veiklą ir apribosite jūsų duomenų perdavimą nusikaltėliams. 
2. Atlikite pilną patikrą. Naudokite patikimą saugumo programinę įrangą, atlikite pilną sistemos nuskaitymą ir pašalinkite nustatytas grėsmes pagal pateiktas rekomendacijas. 
3. Pakeiskite slaptažodžius. „Jei kyla įtarimų, kad buvo pavogti prisijungimo duomenys, reikėtų nedelsiant pakeisti slaptažodžius. Ypač svarbu tai padaryti el. pašto paskyrose, nes jos dažnai tampa raktu prie kitų skaitmeninių paslaugų“, – teigia „Telia“ kibernetinės saugos ekspertas. 
4. Įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą (2FA). Ši priemonė apsaugos paskyras net ir tuo atveju, jei programišiai sužinos jūsų slaptažodį. Taip pat patikrinkite, ar paskyrose nėra nepažįstamų prisijungusių įrenginių. 
5. Išvalykite programas. Peržiūrėkite visas įdiegtas programas ir pašalinkite tas, kurių patys neįdiegėte arba kurios atrodo įtartinos. 

Jeigu antivirusinė programa nepadeda arba kyla įtarimų, kad praradote itin jautrius asmeninius ar finansinius duomenis, verta kreiptis į kibernetinio saugumo specialistus.

Prevencija – geriausias saugumo įrankis

Kovoti su virusais visada yra sudėtingiau nei užkirsti jiems kelią. Riziką internete sumažinsite laikydamiesi kelių pagrindinių taisyklių:

• reguliariai atnaujinkite įrenginių operacines sistemas ir naudojamas programėles; 
• naujas programas siųskitės tik iš oficialių šaltinių („Google Play“, „App Store“); 
• nespauskite įtartinų nuorodų, gautų el. paštu, SMS žinutėmis ar socialiniuose tinkluose; 
• naudokite stiprius bei unikalius slaptažodžius skirtingoms paskyroms. 

„Kibernetiniai nusikaltėliai vis dažniau išnaudoja ne technines spragas, o žmonių neatidumą. Todėl svarbiausia saugumo priemonė išlieka budrumas. Jei kažkas atrodo įtartinai, verta sustoti ir pasitikrinti prieš atliekant bet kokius veiksmus“, – pabrėžia D. Povilaitis.

Papildomą apsaugą užtikrina ir specialūs įrankiai. Pavyzdžiui, programėlė „Telia Safe“ padeda blokuoti kenkėjiškas programas bei pavojingas svetaines, įspėja apie netikras elektronines parduotuves ar sukčiavimo nuorodas. Šis įrankis taip pat gali stebėti, ar jūsų asmeniniai duomenys nebuvo nutekinti į viešai prieinamas duomenų bazes.

Tačiau net ir geriausios apsaugos priemonės nepadės, jeigu patys nesilaikysite pagrindinės taisyklės – prieš spaudžiant bet kokią nuorodą ar atsisiunčiant failą, visada būtina įsitikinti, kad šis veiksmas yra visiškai saugus.