Vilniaus miesto nuotraukų galerija

[sp_wpcarousel id="3763"]
Aktualu

Draudikai įspėja apie vaikų traumas važiuojant paspirtukais: taisyklių nepaiso tūkstančiai

Elektriniai paspirtukai ir kitos mikrojudumo priemonės tapo kasdiene Vilniaus gatvių dalimi. Sostinės dviračių takuose bei šaligatviuose šių priemonių vairą vis dažniau perima vaikai ir paaugliai. Kartu su jų populiarumu sparčiai auga ir nelaimingų atsitikimų skaičius, o jų pasekmės neretai būna kur kas sunkesnės nei įprasti nubrozdinimai.

Policijos ir draudimo bendrovių duomenys rodo, kad pagrindinių saugumo taisyklių ignoravimas išlieka masinis reiškinys, o patiriamos traumos gali pakeisti vaiko gyvenimą visam laikui. Tėvams svarbu suprasti, kokie pavojai tyko jų vaikų gatvėse ir kaip tinkamai pasirūpinti jų saugumu.

Šalmo nedėvėjimo kaina – negrįžtamos veido ir galvos traumos

Nuo 2026 metų sausio 1 dienos šalmas elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams Lietuvoje yra privalomas. Vis dėlto policijos statistika rodo, kad būtent šio reikalavimo nepaisymas išlieka dažniausiu pažeidimu. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius šalmų nedėvėjimas sudarė net 76 procentus visų užregistruotų pažeidimų.

Draudikai pabrėžia, kad šalmas nėra tik formalus įrašas taisyklėse. BTA draudimo praktikoje užfiksuoti atvejai rodo, jog net ir paprastas kritimas mieste gali turėti ilgalaikių pasekmių. Vienos iš nelaimių metu merginos paspirtuko ratas įstrigo tarp šaligatvio plytelių. Praradusi pusiausvyrą ji griuvo ir veidu trenkėsi į šaligatvio bortelio kampą. Smūgio metu patirta trauma pažeidė veido nervą, o viena akis nebeatsidaro.

BTA draudimo Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius pasakoja:

„Tai labai skaudus pavyzdys, kaip, atrodytų, paprastas kritimas gali turėti ilgalaikių pasekmių. Paspirtuko ratas pateko į plytelių tarpą – situaciją, kuri mieste gali nutikti bet kam. Tinkamai parinktas šalmas tokioje situacijoje būtų galėjęs gerokai sumažinti sunkaus sužalojimo riziką“, – pasakoja A. Gasparavičius.

Sostinės šaligatvių danga daugelyje rajonų – ypač istoriniame senamiestyje ar senesniuose miegamuosiuose rajonuose – išlieka nevienalytė. Dideli plytelių tarpai bei duobės kelia nuolatinį pavojų mažesniems paspirtukų ratams, todėl važiuoti be šalmo Vilniuje yra ypač pavojinga.

Amžiaus ribojimai: taisykles pažeidžia ir per jauni vaikai

Pagal galiojančią tvarką, elektrine mikrojudumo priemone dviračių takais, juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja kelio dalimi ar gyvenamojoje zonoje galima važiuoti nuo 16 metų. Jaunesni paaugliai – nuo 14 metų – tai daryti gali tik išklausę specialų mokymo kursą ir turėdami mokyklos išduotą pažymėjimą.

Nepaisant to, eisme dalyvauja daug jaunesnių vaikų. Tai patvirtina ir pareigūnų rengiami reidai. Pavyzdžiui, birželio mėnesį per kelias valandas trukusią prevencinę priemonę prie vienos Klaipėdos mokyklos pareigūnai nustatė devynis elektrinių paspirtukų vairuotojus, kurie važiavo nesulaukę reikiamo amžiaus.

Iš viso per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Lietuvos policija užfiksavo beveik 7 tūkstančius KET pažeidimų, kuriuos padarė elektrinių paspirtukų ir motorinių dviračių vairuotojai. Dažniausi nusižengimai – važiavimas be šalmų, neblaivumas ir kitų KET reikalavimų nepaisymas.

Fiziniai parametrai: paspirtuko dydis privalo atitikti vaiko ūgį

Net jei vaikas yra sulaukęs reikiamo amžiaus, tėvai privalo įvertinti, ar transporto priemonė jam tinka fiziškai. Vienas svarbiausių kriterijų yra paspirtuko dydis ir vaiko ūgis. Jei vairo aukštis nereguliuojamas, o juo naudojasi žemesnis nei 1,4 metro vaikas, valdyti tokią priemonę tampa itin sudėtinga.

Vairas turėtų būti maždaug tarp vairuotojo bambos ir krūtinės. Priešingu atveju netikėtoje situacijoje vaikui bus sunku laiku atlikti staigų manevrą ar suvaldyti paspirtuką.

A. Gasparavičius aiškina:

„Paprastai rekomenduojama, kad paspirtuko vairas būtų maždaug tarp vairuotojo bambos ir krūtinės. Jeigu vairo aukštis nereguliuojamas, o paspirtuku važiuoja, pavyzdžiui, žemesnis nei 1,4 metro vaikas, jo valdymas gali tapti tikru iššūkiu, ypač netikėtoje situacijoje. Vaikui gali būti sunku ne tik tinkamai atlikti staigų manevrą, bet ir apskritai įvertinti, ką jis sugebės padaryti, jei priešais staiga atsiras kliūtis. Žinoma, taip pat būtina pasirūpinti tinkamu šalmu“, – aiškina A. Gasparavičius.

Techninės charakteristikos: didžiausia grėsmė – greitis

Pagal galiojančius reikalavimus, elektrinės mikrojudumo priemonės didžiausias projektinis greitis negali viršyti 25 km/val., o galia – 1 kW. Tačiau net ir tokį greitį išvystantis paspirtukas nepatyrusio paauglio ar vaiko rankose reikalauja gebėjimo žaibiškai įvertinti eismo situaciją.

A. Gasparavičius akcentuoja greičio keliamą pavojų:

„Didžiausia bėda – greitis. Vaikams dažnai smalsu išbandyti, kaip greitai paspirtukas gali važiuoti, manevruoti tarp pėsčiųjų ar kitų eismo dalyvių. Tačiau patirties stoka neleidžia tinkamai įvertinti visų rizikų. Kuo didesnis greitis, tuo mažiau laiko lieka sureaguoti, jei priešais staiga atsiranda kliūtis, pasikeičia kelio danga ar reikia staigiai stabdyti. Tokiose situacijose klaidos pasekmės gali būti labai skaudžios“, – akcentuoja A. Gasparavičius.

Tėvai turėtų atidžiai vertinti perkamos transporto priemonės technines charakteristikas. Jei priemonės projektinis greitis viršija 25 km/val., viešajame eisme ji negali būti naudojama kaip įprastas elektrinis paspirtukas – tokiam transportui taikomi motorinėms priemonėms nustatyti reikalavimai.

Saugumo taisyklių nepaisymas tiesiogiai atsispindi ir augančioje traumų statistikoje: draudikai nuolat fiksuoja susidūrimus su automobiliais, kaulų lūžius bei kitas sunkias traumas.

„Tokių įvykių nuolat daugėja. Dažnai fiksuojame susidūrimus su automobiliais. Nors dalis nelaimių baigiasi nubrozdinimais ar kitais lengvesniais sužalojimais, pasitaiko nemažai kaulų lūžių ir itin skaudžių atvejų, kai patiriamos sunkios kūno traumos. Didėjantis šių transporto priemonių populiarumas reiškia ir tai, kad apie saugų jų naudojimą turime kalbėti gerokai rimčiau“, – sako BTA draudimo Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius.

Atmintinė tėvams: trys pagrindinės saugumo taisyklės

Prieš leisdami vaikui savarankiškai važiuoti elektriniu paspirtuku, įsitikinkite, kad laikotės šių trijų taisyklių:

  1. Amžius ir pažymėjimas: Patikrinkite, ar vaikas yra sulaukęs reikiamo amžiaus (14 metų su mokyklos išduotu pažymėjimu arba 16 metų savarankiškai). 
  2. Techninis atitikimas: Įsitikinkite, kad paspirtuko dydis atitinka vaiko ūgį (vairas turi būti tarp bambos ir krūtinės), o techninės charakteristikos neviršija leistinų normų (greitis iki 25 km/val., galia iki 1 kW). 
  3. Šalmas: Neleiskite vaiko į eismą be tinkamai sureguliuoto, pritaikyto ir užsegto šalmo. Tai vienintelis patikimas būdas apsaugoti jį nuo skaudžių galvos ir veido traumų. 

Šių taisyklių laikymasis yra vienintelis būdas užkirsti kelią skaudžioms traumoms gatvėse.

Palikite komentarą

Back to top button

Prisijungti

Registruotis

Atkurti slaptažodį

Įveskite savo vartotojo vardą arba el. pašto adresą – el. paštu gausite nuorodą, kuria galėsite sukurti naują slaptažodį.