Siekiant integruoti traukinius į miestų susisiekimą, peržiūrimas Metropoliteno įstatymas

Susisiekimo ministerija peržiūri 2018 m. priimtą Metropoliteno įstatymą. Šiuo žingsniu siekiama sudaryti teisines sąlygas valstybinės keleivių vežėjos „LTG Link“ traukinius integruoti į miestų viešojo transporto sistemas ir taip pagerinti susisiekimą su priemiesčiais.

„Mes (…) ministerijoje perrašinėjame Metropoliteno įstatymą, kuris yra 2018 metais priimtas, kad galėtume „LTG Link“ integruoti ir į miesto viešąjį transportą, (…) kaip yra Paryžiuje, iš priemiesčių vežti į miestą žmones“, – nurodė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Diskusijos dėl naujų stotelių kainos

Ministro teigimu, integracijai būtina atlikti infrastruktūros ir teisinio reguliavimo darbus. Viena pagrindinių užduočių – rasti būdų pigiau įrengti naujas geležinkelio stoteles. Infrastruktūros valdytojos „LTG Infra“ skaičiavimais, viena stotelė gali kainuoti milijonus eurų, tačiau ministerija tokius vertinimus vertina kritiškai.

„Tas poreikis yra milžiniškas, tačiau „LTG Infros“ skaičiavimai prasilenkia su realybe, kiek kainuoja įrengti stotelę, jeigu ten skaičiuoja milijonais. Yra labai aiški užduotis duota „LTG Infrai“ surasti visas galimybes ir peržiūrėti teisinį reguliavimą“, – aiškino J. Taminskas.

Papildomų stotelių poreikis ypač jaučiamas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose, kuriuose sparčiai auga gyventojų skaičius, o žmonės kasdien važinėja dirbti į didžiuosius miestus. Pasak ministro, per pastaruosius 36 metus nemaža dalis stotelių buvo uždaryta, todėl dabar dalį jų reikia atidaryti iš naujo.

„Šituo klausimu mes dirbame jau ne vieną mėnesį ir planas mūsų yra kitais metais startuoti su ranga, kad atsirastų papildomų stotelių pavasarį Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonuose, nes yra didelis poreikis Salininkuose, didelis poreikis yra ir Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje“, – teigė J. Taminskas.

Ankstesni bandymai keisti metropoliteno reguliavimą

Seimas teisinį kelią metropolitenui bandė atverti dar 2012 m., tačiau tuomet Metropoliteno įstatymo projektas buvo atmestas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui įžvelgus galimą prieštaravimą Konstitucijai.

Vėliau, 2014 m., parlamentas bandė priimti Metropoliteno koncesijos įstatymą, tačiau jį vetavo tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Įstatymas galiausiai buvo priimtas 2018 m., o įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d.

Paskutinį kartą prie šio klausimo Seimas grįžo 2020 m. rudenį, kai siūlyta Vilniaus metropoliteną pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu, tačiau Seimo teisininkai vėl sustabdė iniciatyvą dėl tų pačių konstitucinių abejonių.