Vilniaus arkikatedroje Vytauto Didžiojo palaikų nerasta: baigiamas pirmasis tyrimų etapas

Lietuvos istorijos institutas baigia mažos apimties invazinio tyrimo darbus Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Istorijos tyrinėtojo Sauliaus Poderio nurodytoje vietoje, kurioje tikėtasi aptikti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikus, mokslininkai nerado kapavietės ar sarkofago pėdsakų.

Šie darbai padeda atsakyti į visuomenei ir istorikams ilgai rūpėjusius klausimus apie galimą valdovo palaikų slėptuvę bei padeda pagrindą tolesniems šventovės tyrimams.

Hipotezė nepasitvirtino

Šių metų gegužę istorijos tyrinėtojas S. Poderis paskelbė teoriją, jog Vytauto Didžiojo palaikai gali būti paslėpti užmūrytoje nišoje Kazimiero koplyčios pamate, buvusiame Vazų įėjime, Mauzoliejaus vakarinėje sienoje. Tyrinėtojas rėmėsi prielaida, jog tarpukariu šie palaikai buvo surasti, tačiau dėl politinių priežasčių vėl paslėpti, apie tai viešai nepranešus.

Siekdami patikrinti šią prielaidą, mokslininkai išgręžė nedidelę angą ir atliko ertmės apžiūrą naudodami 3D kamerą bei 3D skenerį. Specialistai taip pat paėmė mikrobiologinius mėginius.

Preliminarūs duomenys rodo, kad tirtoje ertmėje nėra jokių žmogaus palaikų ar sarkofago požymių – joje užfiksuota tik akmenų sankaupa. Lietuvos istorijos institutas patvirtino, kad anksčiau Vytauto Urbanavičiaus iškelta ir S. Poderio kartota hipotezė apie šią konkrečią vietą nepasitvirtino.

Darbai persikelia į laboratorijas

Užbaigę fizinius gręžimo darbus, tyrėjai sutvarkys tyrimo vietą, užsandarins išgręžtą angą ir nuskenuos kolektorių. Tolesnis darbas vyks analizuojant bei apdorojant 3D skeneriu ir kamera užfiksuotus duomenis.

Mokslininkai išanalizuos visą surinktą medžiagą ir pateiks galutines šio tarpdisciplininio tyrimo etapo išvadas. Gautais duomenimis ir papildoma medžiaga institutas pasidalins su visuomene, žiniasklaida bei mokslo bendruomene.

„Išanalizavę visus surinktus duomenis, pateiksime šio tarpdisciplininio mokslinio tyrimo etapo galutines išvadas ir papildomą medžiagą, kuria pasidalinsime su žiniasklaida, mokslo bendruomene ir visuomene“, – nurodoma pranešime.

Valstybės dėmesys ir finansavimas

Vilniaus arkikatedros tyrimams Vyriausybė skiria didelį dėmesį. Šiam pirmajam mažos apimties tyrimui iš valstybės biudžeto buvo skirta daugiau kaip 33,6 tūkst. eurų.

Tai nėra vienintelis šventovėje vykdomas projektas. Lietuvos mokslo taryba finansuoja dar vieną iniciatyvą – Vilniaus arkikatedros mūro reikminių tyrimų projektą, kurio vertė siekia 74,9 tūkst. eurų. Jį įgyvendinantis Lietuvos istorijos institutas siekia ištirti seniausius mūrus ir tiksliai nustatyti pastato statybos etapų chronologiją.

Be to, rengiamasi dar didesnės apimties darbams. Lietuvos mokslo taryba paskelbė tikslinį kvietimą tarpdisciplininiams kompleksiniams Arkikatedros tyrimų projektams, kurių vertė siekia iki 1,5 mln. eurų. Šiuo metu pateiktas projektas yra vertinamas.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad tokie tyrimai reikalauja ypatingo pasiruošimo ir profesionalumo:

„Čia ne tas pats, kas butą suremontuoti, ateiti su kuvalda, išdaužyti sienas ir paieškoti, kur tie kaulai ir kieno tie kaulai. Čia turi būti profesionalus, kvalifikuotas darbas. Pasitikime savo profesionalais, kurie pasinaudoja įranga. Ateis gražūs jubiliejai ir tikiuosi, kad Vytauto metams būsim pasiruošę ir palaikus būsime radę“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.

Istorijos institutas: darbai arkikatedroje galutinai užbaigti

Mažos apimties invazinio tyrimo darbai Vilniaus arkikatedroje galutinai užbaigti, praneša Lietuvos istorijos institutas.

„Sutvarkyta tyrimo vieta, toliau vyks duomenų analizė. Lietuvos istorijos institutas reiškia nuoširdžią padėką visiems dalyvavusiems ir prisidėjusiems“, – teigiama instituto išplatintame pranešime spaudai.

Instituto teigimu, Vilniaus arkikatedros mūro mažos apimties invazinio tyrimas buvo pirmasis etapas. Toliau mokslininkai žada analizuoti surinktus duomenis bei juos panaudoti tolesniems Vilniaus arkikatedros tyrimams.

„Šis tyrimas yra vienas iš ilgalaikių ir sistemingų Vilniaus arkikatedros mokslinių tyrimų etapų, kurių tikslas – kompleksiškai pažinti vieną svarbiausių Lietuvos istorijos ir valstybingumo vietų“, – nurodo Istorijos institutas.

„Vilniaus Universitetas (VU) kartu su Lietuvos istorijos institutu yra pateikęs Lietuvos mokslo tarybai tarpdisciplininių kompleksinių Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimų projekto paraišką, ji šiuo metu yra vertinama. Laimėjus projektą, Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimai truktų ketverius metus“, – teigiama pranešime.

Valdovas, sukūręs didžiąją valstybę

Vytautas Didysis, valdęs šalį nuo 1392 metų iki savo mirties 1430-aisiais, išlieka viena svarbiausių asmenybių Lietuvos istorijoje. Jo valdymo laikotarpis žymi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorinį apogėjų ir reikšmingas kultūrines bei politines reformas.

Didžiojo kunigaikščio vardas tiesiogiai siejamas su bajorijos stiprinimu, krikščionybės įtvirtinimu šalyje, gotikinės architektūros bei raštingumo plėtra. Jo valdymo metais atsirado pirmieji LDK simboliai ir pinigai, buvo demonstruojamas pakantumas kitų religijų atstovams. Vytautas Didysis taip pat buvo vienas pagrindinių sąjungininkų kariuomenės vadovų Žalgirio mūšyje 1410 metais, kuriame buvo palaužta Vokiečių ordino galia.