Premjeras: visuotiniam šaukimui reikia pasirengti, o ne tik nustatyti datą
Pasak ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus, prieš įvedant visuotinį šaukimą į kariuomenę būtina parengti tam reikalingą sistemą. Premjero vertinimu, vien nustatyti įgyvendinimo datą nepakanka.
Komentuodamas opozicinių konservatorių siūlymą visuotinį šaukimą įvesti nuo 2030 m., Vyriausybės vadovas antradienį Vilniuje sakė, kad reikia įvertinti kariuomenės pajėgumus, instruktorių skaičių ir patalpų poreikį.
„Turime turbūt apsispręsti, matydami situaciją, finansavimą, pajėgumus, instruktorių kiekį, skaičius, kurie bus pašaukti, apsispręsti, kada realu, o ne taip, kad, kaip sakyti, labai norime, bet paskui ateis ta data ir sakysime, kad šiek tiek nukeliame“, – žurnalistams teigė M. Sinkevičius.
Premjero vertinimu, norint kasmet parengti apie 15 tūkst. šauktinių, pirmiausia reikia išspręsti praktinius klausimus.
„Tai tos datos reikia, bet nepamirškime, kad tai nėra tiktai datos klausimas, tai ir sistemos pasiruošimo klausimas“, – kalbėjo premjeras.
M. Sinkevičius pridūrė: „Yra skaičiais pailiustruota, kad yra kalbama apie šauktinių skaičių, priklausomai nuo metų, apie 15 tūkstančių. Visuotinis šaukimas nėra data kalendoriuje, (…) dabar yra sakoma, pasirinkime, kuriais metais. Be to, kad pasakysime, kuriais metais, tai visus tuos, kuriuos pašauksime, turėsime apmokyti. Tai klausimas, ar turime instruktorių pakankamą skaičių, sakykime, 15 tūkst. pašauktųjų, ar turime tinkamą patalpų kiekį, ar tai būtų stacionarios patalpos, ar konteineriai“.
Premjeras teigė, kad krašto apsaugos sistemai turi būti nustatyta aiški politinė kryptis, ir ragino nesirinkti datos neįvertinus pasirengimo.
„Taip manipuliuoti, kad va 2030-ieji, 2032-ieji, trisdešimtkažkelinti. Reikia krašto apsaugos sistemai užduoti labai aiškų politinį toną ir jis bus užduotas. Aš pats noriu, kad mes labai aiškiai įsivardintume“, – sakė jis.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio Lauryno Kasčiūno ir kitų Seimo narių siūlomos pataisos numato, kad visuotinis šaukimas vyktų nuo 2030 m. sausio 1 dienos, atsisakant iki šiol galiojančios atsitiktinės atrankos pagal metinę kvotą. Pagal projektą, privalomai tarnauti būtų šaukiami tik vaikinai, o merginos galėtų pasirinkti savanoriškąją tarnybą. Taip pat išlieka galimybė atlikti alternatyviąją karo tarnybą.
Krašto apsaugos ministerijos sausį sudarytame 2026 m. karo prievolininkų sąraše buvo 42 556 jaunuoliai, o per metus planuota pašaukti 5 tūkst. asmenų. Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras anksčiau yra nurodęs tikslą iki 2030 m. įvairiomis tarnybos formomis parengti 7–8 tūkst. karo prievolininkų per metus.
Šiuo metu privalomoji karo tarnyba trunka devynis mėnesius, tačiau šiemet atsirado galimybė ją sutrumpinti iki trijų arba šešių mėnesių. Į tarnybą šaukiami mokyklą baigę 18–22 metų jaunuoliai, ir jų kasmet ketinama pašaukti vis daugiau.
Visuotinio šaukimo modelį artimiausiu metu ketina svarstyti Valstybės gynimo taryba (VGT). Pasiūlymą paspartinti jo įvedimą VGT ketina teikti ir prezidento vadovaujama Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba.