Po rugpjūčio audros – tūkstančiai prašymų kompensuoti nuostolius

Rugpjūčio pabaigoje šalį nusiaubusi audra, kurią sinoptikai įvardijo kaip stipriausią vėtrą nuo 1970 m.,
gyventojams padarė didelių nuostolių. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) jau sulaukė daugiau
kaip 5 tūkst. gyventojų prašymų atlyginti patirtą žalą.

„Absoliuti dauguma prašymų pateikiami per ESO savitarną, sistema veikia sklandžiai“, – teigia ESO atstovė
ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė. Ji teigia, kad kompensacijos bus išmokėtos iš įmonės pelno, todėl
elektros tarifui įtakos neturės.

Pateikti duomenys rodo, kad gyventojai dažniausiai nukentėjo finansiškai:

• 53 proc. prašymų susiję su išlaidomis generatoriams įsigyti, nuomotis ir kurui;
• 44 proc. nukentėjusiųjų prarado maisto produktus sugedus šaldytuvams;
  3 proc. prašo padengti būtinas apgyvendinimo išlaidas, kai namuose nebuvo galima gyventi.
  Pagal pateiktų prašymų ir išmokų mastą ši audra viršija ankstesnės audros „Kirsti“ rodiklius, po kurios
  kompensacijas gavo 1,1 tūkst. klientų, o bendra išmokų suma siekė 100 tūkst. eurų. Šįkart išmokų mastas bus
  didesnis. Pirmosios 91 kompensacijos jau pasiekė gyventojus – vidutinė išmoka už sugedusį maistą siekė 56
  eurus.

Didžioji dalis nukentėjusiųjų (63 proc.), kurie be elektros praleido nuo 3 iki 6 parų, prašo 220 eurų
kompensacijos maisto nuostoliams padengti. Penktadalis klientų pretenduoja į 440 eurų, o 17 proc. – į 660 eurų
išmokas, daugiausia – už generatorių nuomą ar įsigijimą.

Šios kompensacijos mokamos atskirai nuo automatinių išmokų už užsitęsusį elektros tiekimo sutrikimą. Visiems,
kuriems elektros tiekimas nebuvo atkurtas per 72 valandas, kompensacija bus apskaičiuota automatiškai. Audros
piko metu be elektros buvo likę 268 tūkst. vartotojų.