Pirmiausia – kokybiška diagnozė. Dėl antros gydytojo nuomonės kreipiasi tik kas dešimtas pacientas: kliūtimis tampa eilės ir kaina

Susidūrus su sunkia diagnoze, negerėjančia savijauta ar keliais skirtingais gydymo būdais, natūraliai kyla poreikis pasitarti su dar vienu specialistu. Naujas visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad antrą gydytojo nuomonę norėtų išgirsti net trys iš keturių šalies gyventojų, tačiau realybėje dėl jos į medikus kreipiasi tik dešimtadalis pacientų. Sveikatos apsaugos sistemos barjerai – ilgos eilės pas specialistus ir didelės privačių konsultacijų kainos – dažniausiai užveria duris papildomam saugumo jausmui, kurio ieško pacientai.

Išankstinis pasidomėjimas alternatyviu gydymu padeda priimti labiau pagrįstus sprendimus. „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas Audrius Zinevičius pabrėžia, kad šis poreikis šalyje yra sisteminis, o ne individualus.

„Tyrimas atskleidė, kad antra gydytojo nuomonė nėra pavienių gyventojų poreikis. Daugumai žmonių būtų svarbu turėti galimybę papildomai pasitikrinti prieš priimant reikšmingą sprendimą dėl savo ar artimojo sveikatos. Tačiau norą tai padaryti neretai riboja labai praktiškos kliūtys – ilgos patekimo pas specialistus eilės, per didelė paslaugos kaina ar specialistų trūkumas“, – sako A. Zinevičius.

Norai ir realybė prasilenkia dėl praktinių kliūčių

„Lietuvos draudimo“ užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa atskleidė gilų atotrūkį tarp pacientų poreikių ir realių galimybių. Nors 75 proc. apklaustųjų norėtų pasikonsultuoti su kitu gydytoju, realiai tai daro tik 9 proc. respondentų.

Pagrindine kliūtimi gauti antrą nuomonę gyventojai nurodo ilgą laukimą eilėse pas gydytojus – taip teigia 40 proc. apklaustųjų. Dar 15 proc. respondentų kaip pagrindinį stabdį įvardija didelę papildomos konsultacijos kainą, o 9 proc. skundžiasi specialistų trūkumu savo gyvenamajame regione.

Šios kliūtys ypač jaučiamos rajonuose, kur norint patekti pas trečiojo lygio specialistus Vilniaus ar kitų didmiesčių klinikose tenka laukti po kelis mėnesius arba rinktis mokamas paslaugas privačiame sektoriuje.

Kada verta ieškoti kito specialisto?

Šeimos gydytoja Elena Šukė pabrėžia, kad noras išgirsti kito gydytojo vertinimą nerodo nepasitikėjimo pirmuoju specialistu. Tai yra normalus žingsnis, leidžiantis pačiam pacientui aktyviai ir atsakingai dalyvauti priimant sprendimus dėl savo sveikatos.

„Papildomos specialisto nuomonės verta kreiptis, kai būna nustatoma sunki ar reta diagnozė, pacientui gali būti neaišku, kuo ji pagrįsta ir kodėl pasirinktas būtent toks gydymas arba kokių yra alternatyvų. Ji taip pat naudinga, kai egzistuoja keli lygiaverčiai gydymo būdai, jau taikomas gydymas nepadeda, simptomai progresuoja arba tyrimų rezultatai ir savijauta nesutampa“, – aiškina šeimos gydytoja.

Gydytojos teigimu, papildoma konsultacija suteikia pacientui aiškumo ir padeda pasirinkti tinkamiausią gydymo planą, ypač kai numatoma operacija ar ilgalaikis vaistų vartojimas.

Nuomonių išsiskyrimas – ne klaidų įrodymas

Jei dviejų gydytojų išvados nesutampa, pacientai dažnai patiria stresą ir pasimeta. Gydytoja E. Šukė paaiškina, kad skirtingos rekomendacijos nereiškia, jog vienas iš specialistų padarė klaidą.

„Medicina nėra tikslusis mokslas. Tie patys simptomai gali būti būdingi kelioms ligoms, o ribinius tyrimų rezultatus galima vertinti nevienareikšmiai. Skirtis gali ir per konsultacijas paciento pateikta informacija, gydytojų patirtis konkrečioje srityje bei jų požiūris į gydymo naudą ir galimą riziką. Todėl vienas specialistas gali rekomenduoti aktyvesnį gydymą, o kitas – stebėjimą. Visų gydytojų tikslas padėti žmogui, tačiau to paties tikslo skirtingi specialistai gali siekti skirtingais būdais“, – pabrėžia E. Šukė.

Jeigu nuomonės išsiskiria, svarbiausia yra ne ieškoti kaltų, o išsiaiškinti kiekvienos diagnozės bei gydymo plano argumentus. Galutinį sprendimą priima pats pacientas, remdamasis gydytojų pateiktais įrodymais ir savo vertybėmis.

Kai pirmojo ir antrojo specialisto rekomendacijos skiriasi iš esmės, o priimamas sprendimas lems paciento gyvenimo kokybę, prasminga išgirsti ir trečią nuomonę. Tokiu atveju patariama ieškoti ne atsitiktinio mediko, o specialisto, turinčio didelę patirtį gydant konkrečią ligą.

Kartu šeimos gydytoja įspėja apie nuolatinio konsultavimosi pavojus: „Vis tik begalinis nuomonių ieškojimas gali ne padėti, o dar labiau supainioti ir pavojingai atidėti gydymo pradžią. Ne mažiau svarbus ir paciento nusiteikimas − jei į antrą konsultaciją atvykstama tikintis, kad gydytojas kritikuos pirmąjį specialistą, tai neduos gero galutinio rezultato“.

Finansinis barjeras ir asmeninis draudimas

Sveikatos apsaugos sistemos netolygumai ir ilgas laukimas valstybinėse gydymo įstaigose verčia gyventojus ieškoti privačių alternatyvų, kurios reikalauja papildomų asmeninių lėšų. Kaip vieną iš būdų spręsti finansinio prieinamumo problemą draudimo ekspertas A. Zinevičius įvardija privatų sveikatos draudimą.

„Ši asmeninio pasirinkimo draudimo apsauga gali kompensuoti specialistų konsultacijų bei tyrimų išlaidas ir suteikti žmogui daugiau pasirinkimo, kur ir kada kreiptis. Tai ypač aktualu situacijose, kai sprendimą reikia priimti nelaukiant kelis mėnesius arba kai pacientas nori geriau suprasti jam pasiūlyto gydymo alternatyvas“, – teigia A. Zinevičius.

Šis finansinis įrankis leidžia pacientams greičiau patekti pas reikiamus specialistus privačiame sektoriuje ir išvengti ilgų eilių valstybinėse poliklinikose.

Patarimas pacientui

Siekdami gauti kokybišką antrąją nuomonę, iš anksto pasiruoškite konsultacijai: surinkite visus atliktų tyrimų rezultatus, ligos istorijos išrašus ir suformuluokite konkrečius klausimus gydytojui. Taip sutaupysite laiko, o gauti atsakymai padės priimti pagrįstą sprendimą dėl tolesnio gydymo kelio.