Pavežėjai skundžiasi išaugusia mokestine našta

Prie Seimo rūmų ketvirtadienį susirinko pavežėjai. Vairuotojai teigė susiduriantys su didele mokestine našta,
platformų komisiniais, socialinių garantijų stoka ir institucijų dėmesio jų problemoms trūkumu.

Protesto tikslas – parodyti, kokia yra apverktina ir prasta situacija su pavežėjais, kaip yra dabar sudėtinga, kad
žmonės jau nebeišgali nei gyventi, nei uždirbti. Kenčia patys, kenčia šeimos, (…) daug žmonių tiesiog nesupranta
situacijos, tokio sudėtingumo ir rimtumo“, – žurnalistams teigė akcijos „Paskutinės kelnės“ organizatorius Vitalis
Zigmantas.

V. Zigmantas teigia, kad pavežėjams tenka septyni skirtingi mokesčiai – nuo privalomojo sveikatos draudimo iki
taršos mokesčio ir atvirkštinio PVM už platformų paslaugas. „Pavežėjai moka septynis mokesčius. Yra
privalomasis sveikatos draudimas, valstybinis socialinis draudimas, gyventojų pajamų mokestis, taršos mokestis,
(…) yra tas pats atvirkštinis pridėtinės vertės mokestis (PVM). (…) Dar yra paslėpti mokesčiai, tai yra akcizas. (…)
Kiek gali uždirbti žmogus, kuris važinėja, jo pagrindinis darbas yra pavežėjimas?“ – retoriškai klausė
protestuotojas.

Vairuotojai reikalauja, kad mokesčių sistema būtų peržiūrėta: jie norėtų nemokėti atvirkštinio PVM, abejoja taršos
mokesčio tikslingumu ir nori, kad verslas elgtųsi atsakingiau. „Mes norėtume suderinti darbo sąlygas, kad ta
rizika solidariai būtų ne tik ant mūsų, ją prisiimtų ir verslas (…) jis tik kraunasi pelnus“, – kalbėjo V. Zigmantas.
Jis sakė: „Deklaravau mokesčius ir pasijutau, kad nuo manęs tos kelnės paskutinės yra nuimamos“.

Skundžiasi mažais įkainiais

Iš Indijos į Lietuvą atvykęs ir penkerius metus prie vairo praleidęs 25-erių Indreshas Karupakala pasakoja, kad
dabar pavežėju dirba tik retkarčiais. Jis kritikuoja „Bolt“ taikomą kainodarą ir teigia, kad individualią veiklą
vykdantiems vairuotojams trūksta socialinių garantijų susirgus ar nutikus nelaimei.

„Niekada nėra garantijos, kiek uždirbate tą dieną. Taigi, jūs tiesiog kiekvieną dieną išeinate tikėdamiesi, kad
šiandien uždirbsite 100 eurų, bet nepasiekiate tikslo. Jie neatsižvelgia į degalų sąnaudas, dabar benzinas kainuoja
2 eurus, o dyzelinas – 2,3 euro, o atlyginimai nepagerėjo, tai paveiks žmones, dirbančius su benzininiais ar
dyzeliniais automobiliais“, – nuogąstavo vyras.

Devynerius metus šioje srityje dirbanti Andželika tikisi, kad Seimo nariai atkreips dėmesį į vairuotojų problemas.
Jos teigimu, platformos nepakankamai komunikuoja su vairuotojais ir vengia tiesioginio kontakto. „Platformos
konkuruoja tarpusavyje, eksperimentuoja, didina kainas, mažina, nesiskaito su vairuotoju visiškai. Jau dabar jau

tikrai neįmanoma. (…) Su platformomis neįmanoma bendrauti gyvai. (…) Nėra tokio kontakto, kokio norėtųsi“, –
dalijosi moteris.
Panašios nuomonės apie platformų požiūrį į dirbančiuosius yra ir Virginija (66 m.), keleivius vežiojanti jau
daugiau nei dešimtmetį, nors pastaruoju metu tai nėra pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis.
Pusiausvyra tarp galimybių užsidirbti ir priimtinų kainų
Pavežėjimo platforma „Bolt“ pabrėžia, kad vairuotojai nėra jos darbuotojai, o santykiai grindžiami partneryste.
Bendrovės pavežėjimo paslaugos operacijų vadovas Laimonas Jakštys teigia, kad nuolat ieškoma sprendimų
abiejų pusių naudai.

„Vertiname partnerių pavežėjų nuomonę ir nuolat ieškome būdų gerinti jų patirtį – tobuliname skatinimo
mechanizmus, testuojame naujus sprendimus ir siūlome veiklos sąnaudas mažinančias partnerių nuolaidas.
Kiekvienos kelionės kaina platformoje „Bolt“ apskaičiuojama atsižvelgiant į objektyvius veiksnius: kelionės
trukmę ir atstumą, eismo sąlygas, taip pat keleivių paklausą ir vairuotojų pasiūlą realiuoju laiku“, – teigiama
bendrovės komentare.

L. Jakščio teigimu, platforma privalo stebėti rinką ir subalansuoti kainas taip, kad paslaugos kaina išliktų
prieinama klientams: „Kaip platforma privalome stebėti rinkos sąlygas, esamą kelionių paklausą ir užtikrinti, kad
platforma sėkmingai galėtų naudotis tiek keleiviai, tiek vairuotojai. Jei kelionių kainos tampa pernelyg aukštos,
mažėja keleivių paklausa ir užsakymų skaičius, o tai gali neigiamai paveikti ir vairuotojų pajamas“.
Vadovas primena, kad vairuotojai patys valdo savo laiką: „Pavežėjai paslaugas teikia individualios veiklos
pagrindu ir visada gali patys spręsti, kada bei kiek laiko teikti paslaugas, ir kurią platformą rinktis“.
Šiuo metu šalyje, be „Bolt“, taip pat konkuruoja „Uber“, „Forus“ ir kitos platformos.