Ministro netenkina paaiškinimai dėl gyventojų neinformavimo laiku apie oro grėsmę

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas kritiškai įvertino kariuomenės paaiškinimus dėl situacijos, kai
sekmadienio naktį radarams užfiksavus galimą pavojų danguje visuomenė apie tai nebuvo informuota laiku.
„Šiandien ryte man buvo pateikta informacija apie ryte Lietuvoje buvusį galimai oro erdvės pažeidimą. Ta
informacija manęs netenkino, ji neatsako į visus klausimus, klausimų tikrai liko“, – žurnalistams pirmadienį sakė
R. Kaunas.

Ministras nusprendė imtis skubių veiksmų: „Paprašiau sudaryti ekspertų darbo grupę, į kurią įeina tiek
viceministras, kuruojantis tą darbo grupę, tiek Generalinės inspekcijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai, kad iki
rytojaus vakaro būtų pateikta analizė, chronologija, kas vyko konkrečiai, kaip vyko, kodėl buvo priimti vienokie
ar kitokie sprendimai“, – teigė jis.

Ekspertų darbo grupės analizė turėtų parodyti, ar dabartinė reagavimo sistema veikia tinkamai ir ar jos taisykles
reikia keisti. Daugiausia neaiškumų kelia sekmadienį per Lietuvos teritoriją praskridęs objektas.
„Orlaivis įveikė per keliasdešimt minučių, tai man kilo tikrai abejonė, kad tai yra įmanoma. Toliau, be abejo,
žmonės skambino 112, pranešinėjo girdintys skrendančio drono garsą, tai turi būti sutikslinta su radarų
duomenimis, kadangi fiksavimas irgi vyko“, – kalbėjo jis.

Sekmadienį anksti ryte, 4.05 val., kariniai radarai netoli Varėnos užfiksavo nežinomą objektą, kuris kirto Lietuvos
oro erdvę ir nuskriejo Kaliningrado srities link. Manoma, kad objektas atskrido iš Baltarusijos pusės. Ministras
pabrėžė, kad šią informaciją dar būtina nuodugniai patikrinti.

Naktį pavojaus signalas gyventojams nebuvo paskelbtas. Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas
Vitkauskas paaiškino, kad atsakingi pareigūnai informaciją gavo iškart, o gyventojų nuspręsta nežadinti įvertinus
laiką ir objekto trajektoriją.

Vis dėlto sekmadienio popietę vilniečiai ir aplinkinių rajonų gyventojai gavo įspėjimus apie oro pavojų su
raginimu ieškoti saugios vietos. Netrukus perspėjimas buvo atšauktas – nustatyta, kad radarų užfiksuotą signalą
sukėlė paukščių būrys.

Kaip teigia R. Kaunas, šiuolaikiniai radarai reaguoja ne tik į lėktuvus ar dronus, bet ir į debesis ar paukščius, todėl
vien taško ekrane nepakanka. Vertinant situaciją, tenka tikrinti sienos kirtimą, objekto greitį, aukštį ir vietos
žmonių bei pasieniečių pranešimus.

„Dienos metu buvo reaguota tikrai tinkamai, buvo matoma grėsmė, pakelti NATO orlaiviai, priimtas sprendimas
NATO vadavietei, kad reikia aktyvuoti oro gynybos misiją ir identifikuoti vizualiai, kad tai nėra koks nors
skrendantis orlaivis, o tai yra paukščių būrys. Pati reakcija buvo tinkama“, – teigė R. Kaunas.

Ministras taip pat kalbėjo apie planuojamą integruotą stebėjimo sistemą: „Tokių incidentų ateityje išvengti
galėtume, kai turėsime vienodą vieną sistemą, kurioje bus integruoti tiek radarai, tiek akustiniai sensoriai, tiek

kameros, tiek visa kita. Tą mes jau šiandien darome, ties tuo yra dirbama ir tikslumas tada ateityje tikrai didės“, –
pabrėžė jis.
Planuojama, kad verslas pasiūlymus tokiai sistemai pateiks iki spalio vidurio, o jos sukūrimas užtruks apie metus.
Jei tinkamo sprendimo nepavyks rasti Lietuvoje, pagalbos bus ieškoma užsienyje. Ministras taip pat patikino, kad
kariuomenės vadu pasitiki taip pat, kaip ir anksčiau.