Konservatoriai siūlo tautinių mažumų mokyklose dėstyti lietuviškai

Opozicijoje esantys konservatoriai siūlo imtis permainų tautinių mažumų mokyklose. Jų idėja – nuo 2030 m. visas
pamokas, išskyrus gimtąją kalbą, dėstyti lietuvių kalba. Pokyčiai prasidėtų jau 2028 m., kai lietuvių kalba būtų
pradėti dėstyti visuomeninio ugdymo dalykai.

Švietimo įstatymo pataisas parengę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai teigia
norintys padėti tautinių mažumų mokiniams geriau integruotis kalbiškai ir kultūriškai.

Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė: „Kaip žinia, prieš
pusantrų metų jau teikiau panašų projektą, jis šiandien šiek tiek modifikuotas ir projektas vėl rudens sesijoje bus
skirtas tam, kad mes iš esmės darytume sprendimus, kuriuos turėjome daryti daug daug anksčiau“.

L. Kasčiūnas pabrėžė: „Tikslas yra vienas ir paprastas – kad mūsų vaikai, kurie priklauso ir tautinėms mažumoms,
gautų geriausią išsilavinimo kokybę, o raktas, tiltas į tai pirmiausia yra valstybinės kalbos – lietuvių kalbos –
žinios. Tai yra kelias į ateitį, kelias į ateitį Lietuvoje, kad nesusiformuotų kažkokios grupės, kurios yra
susiskaldžiusios visuomenėje, kad tautinės mažumos būtų integruotos į mūsų valstybės gyvenimą“, – dėstė jis.

Politikas teigė, kad prieš dvejus metus lietuvių kalbos brandos egzamino neišlaikė penktadalis tautinių mažumų
mokinių, o tarp lietuviakalbių mokinių šis rodiklis siekė 5–6 proc. „Tai užprogramuoja problemas, kurios veikia
vaikus ir tolesniuose gyvenimo etapuose“, – sakė TS-LKD lyderis.

Pagal naująjį planą nuo 2028 m. rudens tautinių mažumų mokyklose lietuviškai būtų mokoma istorijos,
geografijos, pilietiškumo, ekonomikos, verslumo ir filosofijos. Nuo 2030-ųjų lietuvių kalba taptų pagrindine
visoms pamokoms, paliekant tik gimtosios kalbos pamokas ne lietuviškai.

Tiesa, ši taisyklė negaliotų mokykloms, kuriose ugdoma kalba saugoma Lietuvos tarptautinių sutarčių su ES
šalimis. Tai reikštų, kad pakeitimai nebūtų taikomi lenkiškoms mokykloms.

Siūlymas apimtų ir darželius: rusiškose ikimokyklinėse grupėse ugdymas vyktų lietuviškai, sudarant sąlygas
mokytis ir gimtosios kalbos, o lenkiški darželiai dėl tarptautinių sutarčių toliau veiktų įprasta tvarka.

Be to, siūloma įpareigoti užsieniečių vaikus lankyti tik lietuviškas mokyklas ir darželius. Taip norima išvengti
situacijų, kai atvykėliai renkasi, pavyzdžiui, rusiškas mokyklas. Projekto autoriai pabrėžia, kad tautinių mažumų
įstaigos skirtos vietos piliečiams, o neseniai atvykę imigrantai neturėtų būti jiems prilyginami – mokymasis
lietuviškai padėtų jiems sėkmingiau įsilieti į visuomenę.

Konservatoriai taip pat siūlo, kad kalbos keitimas mokyklose nebūtų laikomas struktūrine pertvarka. Tai leistų
steigėjams priimti sprendimus be privalomo bendruomenės pritarimo.

Pataisų rengėjai teigia, kad papildomų biudžeto lėšų šiems pokyčiams nereikės. Pokyčius jie grindžia prastomis
mokinių valstybinės kalbos žiniomis ir geopolitine situacija, pabrėždami, kad ugdymas lietuvių kalba stiprina
šalies saugumą.

Praėjusiais mokslo metais Lietuvoje veikė 57 tautinių mažumų gimnazijos, iš kurių 33 įsikūrusios Vilniaus,
Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonuose.