Ekologiškame piene – daugiau naudingųjų riebalų: dietologė pataria, kaip išsirinkti geriausią produktą
Didelė mokslinių tyrimų analizė patvirtino, kad ekologiškas pienas pasižymi vertingesne riebalų rūgščių sudėtimi nei įprastas. Visgi mitybos specialistai įspėja, kad ekologinis ženklas savaime negarantuoja mažesnio cukraus ar riebalų kiekio gaminyje, todėl pirkėjams būtina atidžiai skaityti etiketes.
Vilniuje vykusioje konferencijoje „ID Clinic“ gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė-Petrauskienė paaiškino, kuo skiriasi šie produktai ir kaip juos taisyklingai įtraukti į kasdienį valgiaraštį.
Karvių pašaras keičia pieno riebalų sudėtį
196 mokslinių tyrimų metaanalizė rodo, kad ekologiškame piene vidutiniškai yra 56 procentais daugiau omega-3 riebalų rūgščių ir 41 procentu daugiau konjuguotos linolo rūgšties nei įprastiniame. Šį pranašumą iš esmės lemia reikalavimas, kad ekologiniuose ūkiuose karvės būtinai ganytųsi ganyklose, kai tik leidžia oro sąlygos.
Ne mažiau kaip 60 procentų ekologinių ūkių karvių raciono turi sudaryti žolė, šienas ir kiti stambieji pašarai. Tokiuose ūkiuose draudžiama naudoti genetiškai modifikuotus pašarus, sintetinius pesticidus bei trąšas, o antibiotikai skiriami tik sergantiems gyvuliams gydyti, bet ne profilaktikai.
Šie skirtumai kartais matomi net vizualiai. Šviežia žole mintančių karvių pieno sviestas vasarą būna geltonesnis dėl jame esančio natūralaus beta karoteno. Vis dėlto viena spalva neleidžia garantuoti, kad produktas ekologiškas – tai patvirtina tik oficialus sertifikavimas.
Kiek pieno produktų reikia suvartoti kasdien?
Pagal Lietuvos sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijas, kasdien reikėtų suvartoti apie 350–500 mililitrų pieno arba atitinkamą kiekį pieno produktų. Tai sudaro apie dvi ar tris porcijas per dieną. Viena porcija laikoma stiklinė pieno ar kefyro, indelis natūralaus jogurto, porcija varškės arba nedidelis sūrio gabalėlis.
„Svarbiausia, kad pieno produktai išlieka mitybos rekomendacijose. Skiriasi tik akcentai – Lietuvoje vis dar rekomenduojama dažniau rinktis liesesnius ir raugintus pieno produktus“, – pasakoja D. Vaitkevičiūtė-Petrauskienė.
Gydytoja dietologė aiškina, kad pieno produktai išlieka vertingi dėl visaverčių baltymų, kalcio, fosforo, B grupės vitaminų bei jodo:
„Kodėl pieno produktai vertingi, kodėl mes vis dar juos turime savo racione? Visų pirma – dėl juose esančių visaverčių baltymų. Čia kita vertus mes galime rasti visas aminorūgštis, kurios yra gyvybiškai mums svarbios, ypač vyresniame amžiuje ir norint išlaikyti raumenų masę“.
Rauginti pieno produktai, tokie kaip kefyras, rūgpienis ar natūralus jogurtas, organizmą aprūpina gyvosiomis bakterijų kultūromis. Tuo tarpu kietasis sūris suteikia daug kalcio, bet jame gali būti nemažai druskos ir riebalų, o svieste ir grietinėje dominuoja riebalai, todėl juos reikėtų vartoti saikingai.
Ekologinis ženklas nepašalina cukraus ar riebalų
Ekologinis sertifikatas patvirtina tik pačią gamybos sistemą, bet ne produkto dietines savybes. Pavyzdžiui, ekologiškame jogurte gali būti didelis kiekis pridėtinio cukraus, o ekologiškas sviestas ar grietinė išlaiko tą patį riebumą bei kaloringumą.
„Kartais pas mane ateina žmogus ir sako: „Aš nežinau, kodėl turiu antsvorio, juk valgau tik ekologišką maistą.“ Tuomet klausiu, ar jis skaito produktų etiketes. Nes cukrus yra cukrus – jeigu jo pridėta per daug, produktas nebūtinai bus toks palankus, kokio norėtume“, – patirtimi dalijasi gydytoja.
Saldintų jogurtų pirkėjams specialistė pataria verčiau rinktis natūralų jogurtą be pridėtinio cukraus ir jį patiems paskaninti šviežiomis uogomis ar vaisiais. Perkant sūrį rekomenduojama palyginti skirtingų gamintojų druskos kiekį.
Kaip atpažinti tikrą ekologišką produktą?
Tikrą ekologišką produktą galima atpažinti pagal Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipą – žaliame fone iš baltų žvaigždučių sudarytą lapą. Tokie rinkodaros užrašai kaip „natūralus“, „ūkiškas“ ar „kaimiškas“ ekologinio sertifikavimo neįrodo.
Norintiems mitybą papildyti ekologiškais produktais, specialistė pataria pradėti nuo dažniausiai vartojamų kasdienių produktų, pavyzdžiui, pieno, kefyro ar natūralaus jogurto, palaipsniui formuojant tvaresnius mitybos įpročius.