Reputacijos gynyba internete: kaip elgtis, kai melagingą informaciją sugeneruoja dirbtinis intelektas
Skaitmeninėje erdvėje reputaciją sugriauti galima akimirksniu, o jos atkūrimas gali užtrukti metus. Šiandien grėsmę asmens garbės bei įmonės dalykinei reputacijai kelia ne tik sąmoningai konkurentų platinamas melas, bet ir generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) sistemos, gebančios kurti įtikinamai skambančias klastotes ar melagingus faktus.
Advokatų kontoros COBALT asocijuota teisininkė, advokatė Lina Urbanavičienė aiškina, kuo skiriasi teisinė gynyba, kai melą paskleidžia žmogus, ir kai jį sugeneruoja pati DI sistema.
Skaitmeninės technologijos keičia melo mastą
Tikrovės neatitinkančios informacijos sklaida nėra naujas reiškinys, tačiau technologinė pažanga iš esmės pakeitė šio proceso greitį ir prieinamumą.
„Reputacijos pažeidimai nėra naujas reiškinys. Tikrovės neatitinkanti informacija apie žmogų ar įmonę ir anksčiau galėjo būti paskleidžiama laiškais verslo partneriams, viešuose pasisakymuose ar žiniasklaidoje. Tačiau skaitmeninės technologijos gerokai išplėtė tokio turinio kūrimo ir platinimo galimybes“, – pažymi COBALT Ginčų sprendimo ir arbitražo praktikos grupės asocijuota teisininkė L. Urbanavičienė.
DI įrankiai leidžia per kelias minutes sukurti melagingą tekstą, suklastoti nuotrauką ar sugeneruoti tikrovišką vaizdo įrašą. Socialiniai tinklai tokį turinį akimirksniu išplatina tūkstantinėms auditorijoms. Prie to aktyviai prisideda ir platformų algoritmai, kurie labiau išryškina stiprias emocijas – pasipiktinimą ar pyktį – keliantį turinį.
Generatyvinio DI „haliucinacijos“: kai melą kuria mašina
Šiandien žmonės ir verslai informacijos vis dažniau ieško ne įprastose paieškos sistemose, o naudodamiesi generatyvinio DI įrankiais. Skirtingai nei tradicinė paieška, kuri vartotojui pateikia nuorodas į šaltinius, DI suformuoja vientisą atsakymą.
Kartais šiame atsakyme atsiranda tikrovės neatitinkančių faktų – vadinamųjų haliucinacijų. Kadangi atsakymas skamba įtikinamai, vartotojui sunku atskirti tiesą nuo melo.
Užsienio šalyse teisininkai jau sprendžia pirmąsias bylas dėl DI sugeneruoto melo:
- Vokietijoje teismas įpareigojo įmonių duomenis apdorojantį portalą nebepublikuoti klaidingos informacijos, kurioje viena bendrovė buvo nurodyta kaip likviduojama.
- Norvegijoje „ChatGPT“ į užklausą apie konkretų asmenį pateikė išgalvotą atsakymą, esą jis nuteistas už savo vaikų nužudymą. Kadangi sistemos atsakyme buvo panaudoti tikri duomenys apie asmens šeimą ir gyvenamąją vietą, melas atrodė itin patikimai.
- JAV byloje Mark Walters v. OpenAI teismas priėmė sprendimą „OpenAI“ naudai. Teisėjai atsižvelgė į tai, kad klaidingą informaciją gavęs asmuo ja nepatikėjo, ją patikrino ir toliau neplatino. Ši baigtis parodė, kad vien klaidingo DI atsakymo gali nepakakti reputacijos pažeidimui pagrįsti.
Šios situacijos kelia naujų klausimų teisinėje sistemoje: kas prisiima atsakomybę už DI sugeneruotą melą ir kaip efektyviai apsaugoti savo teises?
Teisinė riba: kada neigiama informacija tampa pažeidimu?
Nepriklausomai nuo to, ar šmeižtą paskleidė žmogus, ar jį sugeneravo mašina, nukentėjusysis gali ginti savo teises. Fizinio asmens atveju įstatymai gina jo garbę ir orumą, o juridinio asmens atveju – dalykinę reputaciją.
Teismas, vertindamas pažeidimą, atsižvelgia į kelias esmines aplinkybes:
- Informacijos paskleidimas: Melą turi sužinoti bent vienas pašalinis asmuo, o ne tik tas, apie kurį ji skelbiama.
- Menkinantis pobūdis: Informacija turi bloginti asmens vertinimą visuomenėje arba mažinti pasitikėjimą įmonės veikla.
- Žinios ir nuomonės skyrimas: Žinia yra patikrinamas faktas. Jei paskleistas neigiamas faktas yra teisingas, tai nelaikoma pažeidimu. Tuo tarpu nuomonei taikoma platesnė apsauga, tačiau ji negali virsti nesąžiningu kito asmens žeminimu.
„Nuomonė yra subjektyvus asmens vertinimas. Jai taikoma platesnė saviraiškos laisvės apsauga, tačiau tai nereiškia, kad nuomonės forma galima nevaržomai žeminti kitą žmogų ar įmonę. Vertinama, ar ji reiškiama sąžiningai, neiškraipant faktų ir turint pakankamą faktinį pagrindą“, – atkreipia dėmesį L. Urbanavičienė.
Kaip elgtis nukentėjus?
Skaitmeninėje erdvėje melas sklinda greitai, tačiau gali būti lengvai ištrintas ar pakeistas. Todėl pirmasis ir svarbiausias žingsnis – skubus įrodymų užfiksavimas.
L. Urbanavičienė pataria:
„Jeigu reputacijai žalingą informaciją paskelbė žmogus ar organizacija, svarbu išsaugoti būtent paskleistą turinį – padaryti ekrano kopijas, užfiksuoti nuorodą, paskelbimo datą, paskyrą ar svetainę, kurioje informacija pasirodė, o esant galimybei – ir jos sklaidos mastą. Jeigu problema kilo dėl paties DI sugeneruoto atsakymo, svarbu užfiksuoti ir pateiktą užklausą bei visą gautą atsakymą“, – pataria L. Urbanavičienė.
Užfiksavus įrodymus, galima kreiptis į informacijos autorių arba platformos valdytoją su reikalavimu pašalinti turinį. Jei melą sugeneravo DI, kreipkitės tiesiogiai į DI paslaugos teikėją.
Civilinis kodeksas leidžia reikalauti ne tik informacijos paneigimo, bet ir patirtos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau nukentėjusysis privalo įrodyti realias pasekmes.
„Reikalaujant žalos atlyginimo vien fakto, kad buvo paskleista melaginga informacija, ne visada pakanka. Svarbu pagrįsti ne tik pažeidimą, bet ir jo pasekmes. Fiziniam asmeniui tai gali būti reputacijos pablogėjimas, patirti išgyvenimai ar pasikeitęs aplinkinių vertinimas, o verslui – prarasti klientai, nutrauktos sutartys, žlugusios verslo galimybės ar papildomos išlaidos reputacijai atkurti“, – pažymi L. Urbanavičienė.
Žalai pagrįsti teisme pravers partnerių laiškai, nutrauktų sutarčių kopijos ar staigaus pardavimų kritimo duomenys. Visus šiuos dokumentus būtina surinkti dar prieš kreipiantis į teisininkus.
Žingsniai apsaugai
Sėkmingai reputacijos gynybai skaitmeninėje erdvėje lemiamos reikšmės turi operatyvumas. Pirmasis žingsnis, kurį privalo atlikti nukentėjęs asmuo ar įmonė – nedelsiant pačiam užfiksuoti visus įrodymus (ekrano kopijas, nuorodas ir tikslias užklausas) dar prieš kreipiantis į platformų valdytojus ar DI teikėjus. Tai padės užkirsti kelią melo plitimui ir padidins sėkmės tikimybę teisme.