Lietuvoje auga narkotikų vartojimas, populiariausios išlieka kanapės
Lietuvoje per penkerius metus gerokai padaugėjo žmonių, kurie bent kartą gyvenime išbandė narkotikus. Šiandien
tokios patirties turi beveik kas ketvirtas šalies gyventojas, o kas septynioliktas tai darė per pastaruosius metus.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) tyrimo duomenimis, bent kartą narkotikus
išbandžiusių gyventojų dalis padidėjo nuo 14,1 proc. 2021 m. iki 24,2 proc. šiemet. Per pastaruosius 12 mėnesių
narkotikus vartojusių gyventojų dalis padidėjo nežymiai – nuo 4,5 proc. iki 5,8 proc.
NTAKD atstovė Rasa Povilanskienė teigia: „Tai greičiausiai rodo, kad žmonės labiau linkę pabandyti, bet
nebūtinai jie toliau vartoja tas medžiagas“.
Dažniausiai vartojamos išlieka kanapės. Jas bent kartą yra išbandęs kas penktas Lietuvos gyventojas – šis rodiklis
padidėjo nuo 13,7 proc. iki 20 proc.
NTAKD specialistė Aura Rutkauskė pastebi: „Lyginant su Europos Sąjunga, Lietuvos kanapių vartojimo rodikliai
yra šiek tiek mažesni negu Europos vidurkis (31,3 proc.)“.
Lietuvoje per pastaruosius metus kanapes vartojo 4,3 proc. žmonių, o Europoje šis rodiklis siekė 8,7 proc.
„Vidutinis įvairių narkotikų vartojimo pradžios amžius pagal medianą svyruoja nuo 16 iki 25 metų. Kanapes,
kadangi tai yra populiariausias narkotikas, pradedama vartoti vidutiniškai 20 metų“, – teigia A. Rutkauskė.
Nors daugelis (60,3 proc.) teigia, kad gauti kanapių per parą jiems būtų neįmanoma, dalis jas pasiekia lengvai.
„Taip pat nustatėme, kad kanapės buvo lengviausiai prieinamas per tokį laiką narkotikas – 2,7 proc. respondentų
atsakė, kad kanapių per tokį laiką gauti būtų labai lengva“, – pridūrė specialistė. Ji taip pat įspėja: „O lyginant
visų narkotikų vartojimą, stebime, kad vartojimo paplitimas išaugo, lyginant su 2021 metais, visuose rodikliuose“.
Sunkiausiai per parą prieinamu narkotiku respondentai įvardijo DMT – 81,4 proc. teigė, kad jo gauti nepavyktų.
Antroje vietoje pagal paplitimą po kanapių yra kokainas, kurį bent kartą vartojo 3,6 proc. apklaustųjų. Dažniausiai
narkotikai vartojami draugų būryje (57,1 proc.), naktiniuose klubuose (12,7 proc.) ar muzikos festivaliuose (9,3
proc.).
Daugiau dėmesio specialistams kelia naujosios sintetinės medžiagos – sintetiniai katinonai ir kanabinoidai. Jų
vartojimas tarp jaunimo padidėjo nuo 3,3 proc. iki 5,8 proc.
R. Povilanskienė pastebi: „Gera žinia yra, kad jeigu išskleistume 15–34 metų amžių ir šiek tiek jį susmulkintume,
matome, kad pats didžiausias vartojimas visgi yra (…) ne tarp paauglių, o tarp jaunų suaugusiųjų“. Ji priduria:
„Deja, vartojimas yra nemažas. Bet jeigu kalbėtume apie pastaruosius 12 mėnesių, kas rodytų, kad tai yra galbūt
dažnesnis vartojimas, jis nėra didelis – tik 1,9 proc. tarp jaunų suaugusiųjų“.
Papildomą riziką kelia tai, kad sintetinių medžiagų gali būti įmaišoma į elektroninių cigarečių skysčius ar legalius
pluoštinių kanapių gaminius, todėl vartotojai ne visada žino, ką vartoja.
„Labai dažnai patys jaunuoliai net nežino, kokia konkreti medžiaga yra būtent to skysčio sudėtyje. (…) Kas dar
neramina, kad Europoje stebima tendencija, kuomet sintetiniai kanabinoidai atsiduria pluoštinių kanapių
gaminiuose, kurie yra legalūs daugelyje valstybių“, – sako R. Povilanskienė.
Taip pat plinta vadinamoji „kristė“ (kristalai) – sintetiniai katinonai.
„Rizika sveikatai yra didžiulė dėl to, kad labai lengva tokių produktų perdozuoti, ir labai dažnai vartotojas vėlgi
nežino, kas yra sudėtyje: nei koncentracijos, nei koks poveikis bus, nei kiek laiko truks tas poveikis“, – sako
specialistė.
Europoje aptinkama daugiau kaip tūkstantis naujų psichoaktyviųjų medžiagų, o rinka kasmet pasipildo maždaug
50 naujų rūšių.
„Narkotikų rinka šiuo metu sparčiai kinta ir didėja, tų medžiagų įvairovė taip pat kasmet auga. (…) Tai didina
riziką, nes labai dažnai vartotojai tiesiog nežino, ką vartoja ir ką įsigyja ir kokios koncentracijos produktai tai
yra“, – reziumuoja R. Povilanskienė.
Šie duomenys paaiškėjo atlikus tyrimą, kurį finansavo Europos narkotikų agentūra (EUDA). Šių metų pradžioje
apklausta 4 670 šalies gyventojų nuo 15 iki 64 metų.