Bus stiprinama savižudybių prevencija

Lietuvoje sunkią akimirką pagalbą gauna tik maža dalis tų, kuriems jos labiausiai reikia. Praėjusiais metais
psichologų ar psichoterapeutų pagalbą gavo mažiau nei dešimtadalis gyvenimą savižudybe baigusių šalies
gyventojų. Sveikatos apsaugos viceministras Ignas Rubikas teigia, kad valstybė turi keisti taktiką ir tiksliau
orientuoti pagalbą į didžiausios rizikos grupes.

„Tik 8 proc. žmonių, kurie nusižudė per praėjusius metus, gavo psichologo arba psichoterapeuto pagalbą, ir tai yra
vienas iš didžiųjų iššūkių, kuriuos reikia spręsti“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Rubikas.
Pasak jo, dabar itin svarbu tiksliau analizuoti turimus duomenis: „Vienas prioritetų yra toliau stiprinti analitiką,
kad galėtume judėti prie labai tikslios į ypač aukštos rizikos grupes orientuotos savižudybių prevencijos“.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, didžiausia savižudybės rizika tenka žmonėms su negalia – ši grupė
susiduria su rizika, „kuri beveik dešimt kartų viršija bendrą populiacijos rodiklį“. Taip pat itin pažeidžiami yra
darbo netekę gyventojai, fizinį darbą dirbantys vyrai ir senjorai. „Kartu tai yra grupės, kurias sunkiausia pasiekti“,
– pripažįsta viceministras.

Pagalbos tęstinumo neretai stinga ir gydymo įstaigose. Vilniaus universiteto Psichologijos instituto suicidologė
Austėja Agnietė-Čepulienė pastebi, kad tik maždaug 15 proc. žmonių, patekusių į skubios pagalbos skyrius,
vėliau sulaukia tęstinės priežiūros. „O šitie žmonės irgi gali būti gana aukštoje savižudybės rizikoje. (…) Labai
svarbu, kad žmogui pagalba būtų tęstinė“, – sako mokslininkė.

Sveikatos apsaugos ministerija šią problemą spręs tvirtindama naują prevencijos veiksmų planą. Naujausi
„Eurostat“ duomenys rodo, kad 2023 m. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų teko 18,8 savižudybės. Tai buvo
aukščiausias rodiklis Europos Sąjungoje. Palyginimui, Slovėnijoje šis rodiklis siekė 16,4, Vengrijoje – 16,1
atvejo, o Kipre – 3,5.
„Mes padarėme tigro šuolį Lietuvoje, sumažindami savižudybių skaičių du kartus per 15–20 metų, tačiau, kaip
minėta, Europoje vėl esame tarp pirmųjų, ir nepaisant didelio progreso, reikalingi tolesni stiprūs ir ryžtingi
veiksmai šioje srityje“, – teigia I. Rubikas.

Seimo narė Jekaterina Rojaka atkreipia dėmesį į dar vieną problemą – didelius skirtumus tarp šalies savivaldybių,
rodančius nevienodą pagalbos prieinamumą. „Skirtumai savivaldybių lygiu yra iki septynių kartų ir mes
privalome užtikrinti, kad papildoma pagalba būtų tose savivaldybėse, kur rodikliai yra prasčiausi, kad jie mažėtų
didžiausiu tempu“, – sako parlamentarė.

Siekdama keisti situaciją, ministerija savivaldybėse kuria specialius grėsmės valdymo algoritmus. Šiuo metu
regioniniai skirtumai išlieka: Vakarų Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 21,2 savižudybės, o sostinės regione –
12,7. Visoje Europos Sąjungoje užpernai fiksuota per 48 tūkst. tokių mirčių (apie 1 proc. visų mirčių), o bendras
ES vidurkis siekė 10,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.