Vytauto Didžiojo palaikų paieškos Katedroje prasidės ankstyvą rudenį
Kultūros ministras Lukas Alsys teigia, kad ankstyvą rudenį Vilniaus katedroje turėtų prasidėti tyrimai, kuriais
bus siekiama nustatyti galimą Vytauto Didžiojo palaikų vietą.
„Tyrimus ketinama bus pradėti vykdyti šį ankstyvą rudenį. Mes kalbame apie minimalius invazinius tyrimus su
mintimi paimti mėginius ir bandyti pradėti nustatyti, ar toje vietoje galimai yra Vytauto Didžiojo palaikai“, –
žurnalistams Trakuose penktadienį sakė L. Alsys.
Anot jo, anksčiau viešėdamas Ukrainoje jis su vietos valdžios atstovais kalbėjosi apie galimybę Pečerų lauroje
Kyjive atverti kriptas, iš kurių būtų paimti Gediminaičių (Olelkaičių) DNR mėginiai, siekiant nustatyti, ar
Vilniaus katedroje galimai esantys palaikai priklauso Vytautui Didžiajam.
„Mums reikia DNR pavyzdžio, kad galėtume nustatyti giminystės ryšį, ar tie mėginiai, kuriuos mes paimsime
Vilniuje, galimai gali būti Vytauto Didžiojo“, – sakė jis.
„Ruošiamasi tiems tyrimams. Reikia turėti visą žvalgybinę informaciją, visas hipotezes išsikelti – tai yra toks
mokslinis darbas. Pasiruošti tiems minimaliems invaziniams tyrimams, nes vis tik mes kalbame apie jautrų
paveldo objektą, kuriame tyrimus vykdyti, reikia tokio išsamaus ir gero pasiruošimo. Tai, mano žiniomis, ta
pasiruošimo stadija būtent pačiam tyrimų vykdymui vyksta ir rudenį prasidės“, – akcentavo ministras.
Tiek L. Alsys, tiek premjeras Mindaugas Sinkevičius penktadienį lankėsi Trakuose, kur domėjosi Vytauto
Didžiojo atminimo įamžinimo iniciatyvomis ir jų eiga.
Iki 2030 metų Trakuose ketinama pastatyti paminklą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. 2030-uosius Seimas yra
paskelbęs Vytauto Didžiojo metais.
Tais metais Lietuva minės 600-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines, jo atminimui įamžinti pasirinktas Trakų
kraštas, nes jis gimė Senuosiuose Trakuose, kurie viduramžiais buvo vienas svarbiausių Lietuvos valstybingumo
centrų ir istorinė sostinė.
Premjeras penktadienį apžiūrėjo vietą Karaimų saloje, kurioje numatoma pastatyti paminklą, o žurnalistams teigė
besiviliantis, kad valstybė ras pakankamai lėšų įvairiems su kunigaikščiu susijusiems polichrominiams,
architektūriniams ir archeologiniams tyrimams.
„Reikia atkreipti deramą dėmesį, kad ir čia, ir su palaikų paieška, kad mes judėtume į priekį ir turėtume rezultatą
ir kad galėtume 2030 metais pasidžiaugti. (…) Džiugu, kad susidomėjimas Vytautu Didžiuoju ir įvairūs aspektai,
susiję su jo įamžinimu, palaikų atradimu, kelia visuomenės susidomėjimą, aš manau, kad deramą dėmesį
rasime“, – žurnalistams sakė premjeras.
Liepą Vyriausybė pritarė planui atlikti kompleksinius Vilniaus arkikatedros mokslinius tyrimus, kuriais bus
siekiama ištirti istorinį objektą ir patikrinti hipotezes dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos.
Balandį istorijos tyrinėtojas Saulius Poderis pranešė turįs įrodymų, jog tarpukariu vykdant Vilniaus katedros
rekonstrukciją kartu su Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Aleksandro, Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros
Radvilaitės – palaikais galėjo būti aptikti ir Vytauto Didžiojo palaikai, tačiau dėl politinių sumetimų apie tai
viešai nepranešta, o jie vėl paslėpti.
Gegužės viduryje S. Poderis pareiškė, kad Vytauto Didžiojo palaikų reikia ieškoti užmūrytoje nišoje, buvusiame
Vazų įėjime, Kazimiero koplyčios pamate, Mauzoliejaus vakarinėje sienoje.
Vytautas Didysis (apie 1350–1430 m.) Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą įgijo 1392 metais ir šalį valdė iki
savo mirties. Su jo vardu siejamas bajorijos stiprėjimas, krikščionių Bažnyčios įsitvirtinimas, gotikinės
architektūros ir raštingumo plitimas, pakantumas kitatikiams, LDK simbolių ir pinigų atsiradimas, sėkmingi
karai su kaimyninėmis valstybėmis, didžiausias Lietuvos valstybės teritorijos išsiplėtimas.
Jis vadovavo Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei Žalgirio mūšyje 1410 metais, kuriame buvo palaužta Vokiečių
ordino karinė galia.