K. Budrys: diskusijos dėl Kinijos ir Taivano virto vidaus politikos klausimu

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad diskusijos apie šalies santykius su Kinija ir Taivanu didžiąja dalimi virto vidaus politikos kovos įrankiu, o ne realiu užsienio politikos klausimu.

„Aš esu įsitikinęs, kad šis klausimas Lietuvoje – mūsų santykiai su Kinija, mūsų santykiai su Taivanu – 80 proc. yra vidaus politikos klausimas, o ne užsienio politikos klausimas pasidaręs. Labai mums reikėtų tų vietų, kur mes kalbėtume apie Lietuvos interesus (…), bet šiuo metu viskas vyksta apie tai, kam uždėti priešo etiketę, kas yra dar koks negerietis. Tai yra nesolidu ir nerimta“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo K. Budrys.

Tokią poziciją ministras išsakė po apsilankymo Seimo Užsienio reikalų komitete (URK). Jo posėdyje parlamentarai siekė išgirsti dabartinę derybų su Taivanu ir Kinija eigą.

Opozicijos iniciatyva posėdis sušauktas po to, kai naujienų portalas „Delfi“ paskelbė informaciją, jog Užsienio reikalų ministerija (URM) rugsėjį kreipėsi į Taivaniečių atstovybę Vilniuje su prašymu iki spalio 1 dienos pakeisti savo pavadinimą. Mainais už tai esą buvo žadama keletas dvišalių ekonominių susitarimų ir specialaus pasiuntinio Taivanui pareigybė ministerijoje.

Ministras neigia sulaukęs ultimatumų

K. Budrys patvirtino, kad derybų metu buvo aptariama galimybė keisti atstovybės pavadinimą, tačiau pabrėžė, jog jokie ultimatumai nebuvo keliami.

„Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę sudėlioti taškus ant i, kur yra procesas, kokie buvo etapai, kad nebūtų jokių ultimatumų pasikeisti pavadinimą ir panašiai“, – aiškino ministras.

Jo vertinimu, derybų eigos detalių paviešinimas buvo politiškai motyvuotas žingsnis, pakenkęs valstybės interesams: „Dėl ko tiek daug dėmesio skiriame šitai temai? Dėl to, kad buvo padaryta didelė klaida, ir vienas etapas buvo pateiktas į viešumą su tokiais didžiuliais epitetais, su visiškai nepagrįstu vertinimu. Ir tai padaryta buvo dėl vidaus politikos. Man tas irgi yra akivaizdu, apsisunkinome savo užsienio politiką.“

Paklaustas apie informacijos nutekinimą, K. Budrys teigė žinantis, kaip tai įvyko, tačiau detalių neatskleidė.

„Aš galiu dėl to apgailestauti (…). Lietuva tikrai išlaikys reputaciją, laikydamasi diskretiškumo. Jeigu mes esame susitarę, kad tam tikros informacijos neviešinsime, iš Lietuvos pusės taip ir elgsimės. Jeigu kažkas elgiasi kitaip, mes irgi išvadas pasidarysime. Kaip sako, du kartus suklydęs yra su asilo ausimis, ne vieną kartą“, – pridūrė jis.

Politikų vertinimai išsiskiria

URK pirmininkas, socialdemokratas Remigijus Motuzas taip pat pritarė, kad situaciją apsunkina klausimo politizavimas tiek Lietuvoje, tiek pačiame Taivane.

„Tiek Taivaniečių atstovybę priimti tam tikrus sprendimus, tiek mums visiems situaciją sunkina tai, kad tiek Taivane, tiek Lietuvoje, como matome, šis klausimas virto vidaus politikos klausimu“, – sakė R. Motuzas.

Savo ruožtu URK pirmininko pavaduotojas konservatorius Žygimantas Pavilionis pareiškė, kad šalies reputacija jau dabar yra sugadinta.

Pats Taivanas antradienį oficialiai pranešė, kad šiuo metu keisti savo atstovybės pavadinimo neketina, o panašios žiniasklaidos publikacijos kenkia abiejų šalių santykiams.

Planuojamas susitikimas su Kinijos diplomatais

K. Budrys patvirtino, kad ketvirtadienį ministerijoje numatytas Kinijos diplomatų susitikimas su URM atstovais. Ministras pabrėžė iš šio pokalbio nesitikintis nei didelių lūžių, nei nusivylimo.

URM BNS agentūrai nurodė, kad šis susitikimas yra dalis „reguliarių URM konsultacijų su Kinijos puse dėl diplomatų akreditavimo Vilniuje ir Pekine sąlygų“.

Dėl informacijos jautrumo ministerija susitikimo turinio plačiau nekomentuoja. „Lietuvos pusė yra pateikusi konkrečius pasiūlymus dėl diplomatinių atstovybių veiklos atkūrimo ir išlieka atvira dialogui, vadovaudamasi Lietuvos interesais, tarptautine teise, įprasta diplomatine praktika ir nacionaliniais teisės aktais“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Prieš šį susitikimą Seime su Kinijos delegacija bendraus laikinosios parlamentinės grupės „Už diplomatinių santykių su Kinija normalizavimą iki Europos Sąjungos valstybių narių lygmens“ nariai. Į Lietuvą atvykusioje delegacijoje yra Kinijos užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Zheng Huiyu bei Kinijos misijos ES patarėja, atstovė Lietuvai Fang Mei.

Seimo URK narys Emanuelis Zingeris įspėjo dėl galimų grėsmių: „Iš esmės mes kalbame su valstybe, kuri yra potencialus Trojos arklys. Papildomas Trojos arklys šalia Rusijos, mūsų vidaus politikoje.“

Konflikto ištakos

Lietuvos ir Kinijos diplomatiniai santykiai stipriai pašlijo 2021 metų rudenį, kai Vilnius leido sostinėje atidaryti atstovybę, naudojančią Taivano, o ne įprastą Taipėjaus vardą.

Reaguodamas į tai, Pekinas vienašališkai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį iki laikinųjų reikalų patikėtinių. Lietuvai atsisakius išduoti naujas akreditacijas Kinijos diplomatams, nuo praėjusių metų gegužės mėnesio mūsų šalyje neliko nė vieno Kinijos diplomato.