Vilniaus arkikatedros tyrimams iki 2030 m. gali prireikti daugiau kaip 4 mln. eurų
Vilniaus arkikatedros tyrimai iki 2030 m. gali kainuoti daugiau kaip 4 mln. eurų, teigia premjeras Mindaugas Sinkevičius. Nors pirmame Vytauto Didžiojo palaikų paieškos etape jų neaptikta, numatoma tirti ir kitas galimas palaikų buvimo vietas.
Tyrimų programą numatoma tęsti iki 2030 m., kai bus minimos 600-osios kunigaikščio mirties metinės.
„Yra įvairių skaičiavimų, bet darbų numatyta turbūt iki 2030 metų. Man pateikti preliminarūs skaičiai sako, kad tai gali kainuoti net ir per 4 milijonus. Tai būtų beveik po milijoną kasmet, bet, vėlgi, kol kas tie pinigai nepaskirti, reikia pasižiūrėti. Ir praktiškai čia yra toks mokslas ir darbai, kuriuos, na, sakykim, sunkiai galima įvertinti. Čia ne statyti kažką ar pirkti, įsigyti. Tai natūralu, kad tai yra valstybės istorijos dalis ir ji turbūt neįkainojama, jeigu taip į tai žiūrėtume“, – teigė M. Sinkevičius.
Premjeras arkikatedros požemiuose apsilankė praėjusią savaitę, archeologams paskelbus, kad restauratoriaus Sauliaus Poderio iškelta hipotezė dėl konkrečios palaikų buvimo vietos nepasitvirtino.
„Aš noriu pasižiūrėti, kaip vyksta procesas. Procesas nebaigtas. Buvo tam tikrų prielaidų, buvo atliktas tyrimas ir kol kas palaikų nerasta, bet tai nereiškia, kad neliko tų prielaidų ir ertmių, kurias reikia patikrinti. Mano žiniomis, dar yra 20 vietų, kur reikėtų pasižiūrėti. Tai užtruks, tai kainuos (…). Kaip valstybė mes siekiame Vytauto Didžiojo palaikų atradimo ir nuosekliai tą darysime. Procesas ilgas, negalima elgtis neatsakingai“, – kalbėjo premjeras.
M. Sinkevičius pabrėžė, kad šie darbai yra svarbūs visuomenei: „Tebūnie rezultatai dabar nevaisingi, bet, kaip sakant, padrąsinti ieškoti toliau. Kartais ne viskas randama labai lengvai.“
Sienos nišoje – tik akmenų krūva
Lapkričio 4 d. vakarą tyrimus pradėję archeologai pranešė, kad tiriant ertmę prie Šv. Kazimiero koplyčios neaptikta įrodymų, jog joje galėjo būti perlaidoti Vytauto Didžiojo palaikai.
Tyrimų grupės archeologas Rytis Jonaitis nurodė, kad ertmėje neaptikta sarkofago ar kaulų. Pasak jo, ertmėje matyti riedulių sankaupa.
Tyrimo metu sienoje išgręžta anga, paimti mikrobiologiniai mėginiai, o ertmė apžiūrėta specialia kamera ir 3D skeneriu. Siekiant apsaugoti autentišką katedros mūrą ir tarpukariu įrengtą hidroizoliaciją, gręžta iš pastato išorės.