Ekspertai siūlymus biudžeto deficitą mažinti „nuodėmės“ mokesčiais vadina pleistru ant atviro lūžio

Valdančiajai koalicijai pradedant diskusijas dėl vadinamųjų „nuodėmės mokesčių“ didinimo, ekonomistai ir pramonės atstovai siūlymus vertina skeptiškai. Jų teigimu, planuojamos papildomos pajamos neišgelbės kitų metų biudžeto, o tik padidins naštą gyventojams, nes pabrangtų saldinti gėrimai ir lošimų paslaugos.

Siekdama užpildyti biudžeto deficitą, valdančiosios koalicijos darbo grupė svarstys galimybes didinti šių metų sausio 1 d. įsigaliojusį cukraus mokestį bei labiau apmokestinti azartinius lošimus. Iš šių priemonių iš viso tikimasi surinkti apie 70 mln. eurų papildomų pajamų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė tokį planą vertina skeptiškai.

„Jeigu kalbame apie (…) cukraus akcizo peržiūrą ir loterijų lošimų mokesčius, apie papildomai galimai 70 mln. eurų pajamų, tai yra (…) pleistras ant atviro lūžio“, – teigia Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.

Anot ekonomistės, per pirmuosius tris šių metų ketvirčius iš cukraus mokesčio jau surinkta 27 mln. eurų, o Finansų ministerija prognozuoja, kad bendras metinis surinkimas sieks apie 40 mln. eurų.

„Tikrai tokios sumos nieko negelbės“, – pabrėžia LPK atstovė.

70 mln. eurų biudžetui – tik lašas jūroje

Pagal parengtą 2027 m. valstybės biudžeto projektą, valdžios sektoriaus deficitas pasieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir viršys Europos Sąjungos Mastrichto kriterijuose numatytą 3 proc. ribą. Valstybės skola kitąmet sudarys 48,2 proc. BVP (leistinas limitas – 60 proc.).

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausiasis ekspertas Ernestas Einoris pažymi, kad kitąmet valstybė ketina skolintis net 5,7 mlrd. eurų, todėl siūlomi mokesčiai situacijos iš esmės nepakeis.

„Valstybė kitąmet ketina skolintis 5,7 mlrd. Sugretinant su šita suma, tie 30 mln. iz cukraus mokesčio tikrai nėra sprendimas, tai iš esmės situacijos pakeisti negali“, – nurodo E. Einoris.

Eksperto vertinimu, net ir surinkus premjero Mindaugo Sinkevičiaus minimus 70 mln. eurų iš visų „nuodėmės mokesčių“, deficitas sumažėtų vos 0,1 procento.

„Net jei ir kalbame apie tuos 70 mln., apie kuriuos kalbėjo premjeras iš visų „nuodėmės mokesčių“, tai turbūt sumažintų deficitą iki 0,1 proc. Tai yra tik lašas jūroje, palyginus su tuo, kokio dydžio yra deficitas“, – teigia E. Einoris.

Švelnesnį šių priemonių poveikį pripažįsta ir šalies vadovas. Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė, kad papildomas azartinių lošimų ir saldintų gėrimų apmokestinimas didelių papildomų pajamų neatneštų, tačiau vis tiek prisidėtų mažinant limitus viršijantį deficitą.

Skuboti sprendimai kenkia mokesčių sistemos stabilumui

Cukraus mokestis (nealkoholinių saldintų gėrimų akcizas) Lietuvoje įsigaliojo tik šių metų pradžioje. Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė pabrėžia, kad skubotas jo keitimas neleidžia įvertinti realaus poveikio rinkai ir mažina visos mokesčių sistemos patikimumą.

„Kalbame apie mokestį, kuris buvo įvestas prieš mažiau negu metus. Ir tada vėl jau yra numatomas jo kažkoks keitimas, kai net nėra objektyvių kažkokių duomenų kaip atrodo jo surinkimas, kaip tai paveikia rinką, kokia yra situacija. Tai, turbūt, vėl neprisideda prie Lietuvos mokestinės sistemos stabilumo“, – teigia LPK ekonomistė.

Alternatyva – viešojo sektoriaus išlaidų mažinimas

Ekonomistai siūlo valdžiai atsigręžti ne į pajamų didinimą, o į sparčiai pučiamas valstybės išlaidas, kurios auga greičiau nei šalies ekonomika.

„Manau, kad šiuo metu, ką būtų tikslingiausia daryti, tai žiūrėti ne į pajamų pusę, o į išlaidų. Žiūrėti, kaip suvaldyti išlaidas, kurios auga gerokai greičiau, negu auga ekonomika“, – siūlo E. Einoris.

Ž. Simonaitytės-Vasiliauskienės pastebėjimu, į kitų metų biudžetą siūloma įtraukti per daug naujų ilgalaikių išlaidų, kurios taps našta ilgam laikui.

„Visą laiką pats geriausias būdas, kurį mes galėtume daryti, tai tiesiog planuoti mažiau išlaidų. Kitais metais į biudžetą yra numatyta įtraukti labai daug naujų išlaidų. Ir ne trumpalaikių, ne tokių, kurios sprendžia vienokias ar kitokias problemas, bet išlaidų, kurios liks ilgam“, – nurodo ekonomistė.

LPK atstovė siūlo iš esmės peržiūrėti kasmet didėjančias viešojo sektoriaus išlaidų kategorijas, nes jo efektyvumas šiuo metu nekuria reikšmingos naudos.

E. Einoris siūlo konkretų būdą sutaupyti – sumažinti darbuotojų skaičių viešajame valdyme. Grąžinus darbuotojų skaičių į 2019 metų lygį ir sumažinus etatų skaičių 7 tūkstančiais, valstybė darbo užmokesčiui sutaupytų apie 250 mln. eurų.

„Reikėtų peržiūrėti, dėl ko auga darbuotojų skaičius viešojo valdymo srityje ir bent jau išsikelti ambicijas sugrąžinti darbuotojų lygį į 2019 metų lygį, tai yra sumažinti jį 7 tūkst.“, – sako E. Einoris.

Eksperto teigimu, tai leistų pasiekti kur kas didesnį finansinį efektą nei planuojami mokesčių pakeitimai.

„Vien dėl to jau būtų galima sutaupyti 250 mln. darbo užmokesčiui (DU) ir tai būtų ženkliai didesnė suma, negu planuojama surinkti iš didesnių „nuodėmės“ mokesčių“, – teigia E. Einoris.

Artimiausiu metu valdančiosios koalicijos darbo grupė tęs diskusijas dėl galimų mokesčių pakeitimų, o Seimas ruošiasi svarstyti pateiktą 2027 metų valstybės biudžeto projektą.