Sukčiams nebereikia jūsų slaptažodžio: pavojus slypi telefono ekrano bendrinime

Sukčiams ne visada reikia išvilioti slaptažodžius ar banko kortelės duomenis. Kartais jiems pakanka įtikinti žmogų pasidalyti telefono ekranu arba įsidiegti nuotolinės prieigos programą. Taip nusikaltėliai gali pamatyti asmeninę informaciją, pasinaudoti prisijungimo duomenimis ar įtikinti patvirtinti pinigų pervedimą.

„Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis paaiškina, kaip veikia tokios apgavystės, kodėl jos gali atrodyti kaip įprasta pagalba ir ką daryti, jei pašaliniam žmogui jau suteikėte prieigą prie savo įrenginio.

Prisistato banko darbuotojais arba investavimo konsultantais

Tokios apgavystės dažniausiai prasideda nuo skambučio ar pokalbio internetu.

Sukčius gali prisistatyti banko darbuotoju, investavimo konsultantu arba techninės pagalbos specialistu. Jis pasiūlo padėti uždirbti, išspręsti tariamą telefono gedimą ar sustabdyti įtartiną operaciją banko sąskaitoje.

Pirmasis prašymas paprastai atrodo nekaltas – parodyti telefono ekraną.

„Pavyzdžiui, jums paskambina neva banko darbuotojas ir praneša pastebėjęs įtartiną operaciją. Jis pasiūlo padėti ją sustabdyti, tačiau pirmiausia paprašo įjungti ekrano dalijimosi funkciją. Žmogui toks prašymas gali atrodyti logiškas – juk darbuotojas nori padėti. Tačiau iš tiesų taip sukčiui suteikiama galimybė stebėti jūsų asmeninę informaciją“, – aiškina ekspertas.

Panašiai veikia ir investicinio sukčiavimo schemos.

Tariamas konsultantas gali pasiūlyti padėti susikurti investavimo paskyrą, pervesti pirmąją įmoką ar atsiimti uždirbtą pelną.

Kad galėtų „parodyti, ką spausti“, jis paprašo įjungti ekrano bendrinimą arba įdiegti papildomą programą.

Tačiau tokia pagalba gali suteikti nusikaltėliui prieigą prie informacijos, kuri paprastai matoma tik telefono savininkui.

Ką sukčiai gali pamatyti telefono ekrane?

Kai žmogus bendrina ekraną, pašnekovas gali realiuoju laiku stebėti tai, ką jis daro telefone.

Priklausomai nuo naudojamos programos ir įrenginio nustatymų, gali būti matomos atidaromos programėlės, gaunami pranešimai, banko sąskaitų likučiai ar ekrane pasirodantys patvirtinimo kodai.

Taigi jautri informacija gali patekti į sukčiaus rankas net tada, kai žmogus slaptažodžio jam nepasako.

Dar didesnė rizika kyla suteikus nuotolinę prieigą.

Tokiai prieigai gali būti naudojamos teisėtos programos, pavyzdžiui, „AnyDesk“ ar „TeamViewer“. Jos skirtos techninei pagalbai ir nuotoliniam įrenginių valdymui, tačiau jomis piktnaudžiauja ir sukčiai.

Ekrano stebėjimas ir nuotolinis valdymas – ne tas pats

Bendrinant ekraną kitas žmogus paprastai mato, kas jame vyksta.

Suteikus nuotolinę prieigą, galimybės gali būti platesnės. Priklausomai nuo telefono operacinės sistemos ir suteiktų leidimų, pašalinis asmuo gali ne tik stebėti ekraną, bet ir valdyti įrenginį: atidaryti programėles, spausti mygtukus ar inicijuoti tam tikrus veiksmus.

Tačiau nusikaltėliui nebūtinai reikia pačiam valdyti telefoną. Kartais užtenka įtikinti savininką atlikti reikiamą veiksmą.

„Svarbu tai, kad sukčiui nebūtinai reikia įveikti banko apsaugos sistemas. Dažnai jis siekia, kad pats žmogus patvirtintų reikiamą veiksmą. Pavyzdžiui, nusikaltėlis gali inicijuoti mokėjimą ir įtikinti klientą jį patvirtinti per „Smart-ID“, aiškindamas, kad taip tikrinamas sąskaitos saugumas. Taigi, didžiausią grėsmę kelia ne pati programa, o galimybė ja pasinaudoti manipuliuojant žmogaus pasitikėjimu“, – aiškina M. Kutkaitis.

Nuostoliai gali siekti milijonus

Kad ekrano bendrinimu ir nuotoline prieiga pagrįstos sukčiavimo schemos gali padaryti didelių nuostolių, rodo Jungtinės Karalystės banko „Santander UK“ duomenys.

Banko skaičiavimu, vien 2024 metais jo klientai per tokias apgavystes prarado daugiau kaip 1,8 mln. svarų sterlingų.

2025 metų rugpjūtį „Santander UK“ paskelbė apie papildomą apsaugą mobiliojoje bankininkystėje. Ji skirta aptikti ekrano bendrinimą ir neleisti atlikti bankinių veiksmų, kai naudojama tokia technologija.

Vis dėlto pagrindinė sukčiavimo schemos dalis išlieka žmogaus įtikinėjimas. Nusikaltėliai siekia, kad klientas pats įjungtų ekrano bendrinimą, suteiktų leidimus arba patvirtintų operaciją.

Kada pokalbį reikia nutraukti?

Pasak M. Kutkaičio, sukčiai paprastai nepradeda nuo tiesioginio prašymo visiškai perimti telefoną.

Iš pradžių jie gali paprašyti parodyti ekraną arba atidaryti konkrečią programėlę.

Vėliau prašymai tampa jautresni: prisijungti prie interneto banko, suteikti papildomus leidimus arba patvirtinti operaciją.

„Tokiose situacijose svarbu atkreipti dėmesį į veiksmų seką. Pavyzdžiui, tariamas banko darbuotojas pirmiausia paprašo parodyti ekraną, vėliau – prisijungti prie interneto banko, o galiausiai – patvirtinti užklausą per „Smart-ID“. Kiekvienas veiksmas atskirai gali atrodyti įprastas, tačiau kartu jie leidžia sukčiui stebėti jūsų finansinę informaciją ir nukreipti jus jam naudinga linkme“, – teigia M. Kutkaitis.

Prašymas bendrinti ekraną, prisijungti prie banko ir patvirtinti veiksmą elektroninės atpažinties priemone turėtų būti signalas nedelsiant sustabdyti pokalbį.

Jeigu pašnekovas teigia esantis banko darbuotojas, jo tapatybę reikėtų patikrinti savarankiškai susisiekus su banku oficialiu numeriu.

Ką reiškia „Smart-ID“ PIN1 ir PIN2?

Sukčiai gali mėginti įtikinti žmogų, kad bankinę operaciją patvirtinti būtina dėl saugumo.

Tačiau elektroninės atpažinties priemonėmis patvirtinami veiksmai turi konkrečią paskirtį.

„Smart-ID“ naudojami du skirtingi PIN kodai.

PIN1 skirtas tapatybei patvirtinti ir prisijungti prie elektroninių paslaugų, įskaitant interneto banką.

PIN2 naudojamas elektroniniams parašams ir operacijoms, pavyzdžiui, pinigų pervedimams, patvirtinti.

Todėl prieš įvedant PIN kodą būtina įsitikinti, kokį veiksmą prašoma patvirtinti ir ar jį inicijavote patys.

„Sukčius gali sakyti, kad reikia patvirtinti tapatybę ar atšaukti įtartiną mokėjimą. Tačiau jūsų telefone pasirodžiusi užklausa iš tiesų gali būti skirta pinigų pervedimui. Todėl niekada netvirtinkite veiksmų, kurių patys neinicijavote. Jei pašnekovas prašo suteikti prieigą prie telefono, geriausia nutraukti pokalbį ir savarankiškai susisiekti su banku oficialiu numeriu“, – perspėja ekspertas.

Ką daryti, jei sukčiui jau suteikėte prieigą?

Jeigu įtariate, kad telefono ekraną rodėte sukčiui, pirmiausia reikia nutraukti pokalbį ir išjungti ekrano bendrinimą.

Jei įdiegėte nuotolinės prieigos programą ir suteikėte jai leidimus, papildomai išjunkite „Wi-Fi“ bei mobiliuosius duomenis. Taip galima nutraukti aktyvų nuotolinį ryšį su įrenginiu.

Toliau būtina susisiekti su savo banku.

„Vien nutraukti pokalbį nepakanka. Sukčius galėjo pamatyti prisijungimo duomenis, inicijuoti mokėjimus ar, gavęs platesnius leidimus, pakeisti telefono nustatymus. Net jei pinigai iš sąskaitos nedingo, tai dar nereiškia, kad jūsų duomenys saugūs. Todėl svarbu kuo greičiau susisiekti su banku ir informuoti, kokią prieigą suteikėte bei kokius veiksmus atlikote“, – aiškina M. Kutkaitis.

Bankui reikėtų tiksliai papasakoti, kas įvyko: kokią programą įdiegėte, ar bendrinote ekraną, ar jungėtės prie interneto banko ir kokius veiksmus patvirtinote.

Ekspertas taip pat pataria iš kito, saugaus įrenginio pakeisti svarbiausius slaptažodžius.

Reikėtų pašalinti įtartinas programas ir patikrinti, kokie leidimai joms buvo suteikti.

Jeigu abejojate telefono saugumu, verta kreiptis į techninės pagalbos specialistus.

Apie galimą sukčiavimą būtina pranešti policijai.

„Sukčiui nebūtina pavogti pinigų iš karto. Kartais pirmasis jo tikslas – gauti informaciją ar prieigą, kuria galėtų pasinaudoti vėliau. Todėl telefono ekrano saugumą vertinkite taip pat atsakingai kaip banko prisijungimo duomenis“, – apibendrina ekspertas.

Atmintinė: kaip apsaugoti telefoną nuo nuotolinės prieigos sukčių

Jei sulaukėte netikėto skambučio:

1. Nebendrinkite telefono ekrano vien todėl, kad pašnekovas prisistato banko darbuotoju ar konsultantu.
2. Neįdiekite nuotolinės prieigos programų nepažįstamo žmogaus prašymu.
3. Neatsidarykite interneto banko, kol kitas žmogus stebi arba valdo jūsų ekraną.
4. Netvirtinkite „Smart-ID“ užklausų, kurių patys neinicijavote.
5. Kilus abejonėms, nutraukite pokalbį ir susisiekite su banku oficialiu numeriu.

Jei prieigą jau suteikėte:

1. Nedelsdami nutraukite pokalbį ir išjunkite ekrano bendrinimą.
2. Jei suteikėte nuotolinį valdymą, atjunkite telefoną nuo interneto.
3. Kuo greičiau informuokite banką apie galimą sukčiavimą.
4. Iš saugaus įrenginio pakeiskite svarbiausius slaptažodžius.
5. Patikrinkite įdiegtas programas bei jų leidimus ir prireikus kreipkitės į techninės pagalbos specialistus.
6. Praneškite policijai.

Net jeigu po pokalbio sąskaitoje pinigų netrūksta, nereikėtų manyti, kad pavojus praėjo. Sukčiai gali siekti pirmiausia gauti informaciją, kuria pasinaudos vėliau.