„Vilniaus vandenų“ teigimu, valyklos valdymo sistema atsipirko per metus
Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ skaičiuoja, kad sostinės nuotekų valykloje įdiegta išmanioji procesų valdymo sistema bendrovės skaičiavimais, padėjo sutaupyti apie 2,5 mln. eurų. Kadangi į šią sistemą įmonė investavo 1,27 mln. eurų, projektas visiškai atsipirko greičiau nei per metus nuo jo veiklos pradžios 2025 m. pavasarį.
Bendrovės teigimu, automatizuoti algoritmai padėjo sumažinti elektros ir reagentų sąnaudas ir kartu išlaikyti aukštus nuotekų išvalymo standartus. Vilniaus nuotekų valykloje kasdien išvaloma apie 125 tūkst. kubinių metrų nuotekų – tai sudaro maždaug trečdalį viso Lietuvoje susidarančio nuotekų kiekio.
„Didelis valyklos mastas reiškia, kad svarbu ne tik pasiekti aukštus išvalymo rodiklius, bet ir kuo efektyviau naudoti energiją bei kitus išteklius“, – teigė „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos vadovas Viktoras Matonis. Jo teigimu, sistema realiuoju laiku analizuoja biologinio valymo procesus ir automatiškai balansuoja maišyklių, siurblių ir orapūčių darbą.
Skaitmeninis valyklos modelis ir duomenų analizė
Išmanioji sistema kuria virtualią valyklos procesų kopiją – skaitmeninį dvynį, kuriame realiuoju laiku modeliuojami skirtingi veiklos scenarijai. Įvertinus gautus duomenis, fiziniams įrenginiams perduodami optimalūs valdymo nurodymai.
Be to, sistema veikia debesų kompiuterijos tinkle ir keičiasi duomenimis su kitomis vandentvarkos įmonėmis, o tai leidžia greičiau reaguoti į netipinės taršos atvejus ar ekstremalias situacijas, pavyzdžiui, liūtis.
„Automatizavus dalį pasikartojančių procesų keičiasi ir darbuotojų vaidmuo – daugiau dėmesio galima skirti duomenų analizei bei sprendimų priėmimui, o ne techniniams darbams“, – aiškino V. Matonis.
Nuotekų valymas vyksta trimis etapais:
Mechaninis valymas: iš nuotekų pašalinamos stambios fizinės priemaišos (atliekos, smėlis, riebalai, sauskelnės).
Biologinis valymas: pasitelkiami mikroorganizmai, kurie natūraliai skaido vandenyje likusius organinius nešvarumus.
Tretinis valymas: nuotekos filtruojamos per itin smulkius filtrus, kurie sulaiko iki 12 mikronų dydžio daleles (maždaug penkis kartus plonesnes už žmogaus plauką).
Tarp Pilaitės ir Vilkpėdės mikrorajonų ir Grigiškių įsikūrusi valykla užima 56 hektarų teritoriją ir veikia ištisą parą. Po 2024 m. baigtos rekonstrukcijos valykloje įdiegti technologiniai sprendimai leidžia užtikrinti atitiktį griežtiems HELCOM aplinkosaugos standartams, saugant Nerį ir Baltijos jūrą. Taikant žiedinės ekonomikos principus, iš nuotekų dumblo valykloje gaminama elektros energija – taip įmonė pati pasigamina apie ketvirtadalį jai reikalingos energijos.