Pensija kelia nerimą kas antram šalies gyventojui: vilniečiai savo ateitimi rūpinasi aktyviausiai

Artėjanti senatvė ir būsima pensija daugeliui šalies gyventojų vis dar kelia ne ramybę, o nežinomybę. „Luminor“ banko užsakymu bendrovė „Norstat“ atliko reprezentatyvią apklausą, kuri parodė, kad tik 17,7 proc. Lietuvos gyventojų jaučiasi užtikrinti dėl savo finansinės gerovės išėjus į pensiją. Tuo pat metu net 40,6 proc. respondentų prisipažįsta išgyvenantys neapibrėžtumą dėl ateities.

Ši problema tiesiogiai paliečia kiekvieno dirbančiojo ateitį, tačiau skirtingų regionų gyventojai į ją reaguoja nevienodai. Sostinės gyventojai finansinio saugumo klausimus sprendžia pastebimai aktyviau nei likusi šalies dalis. Vilniečiai kur kas dažniau renkasi savarankiškus taupymo ir investavimo įrankius, padedančius sumažinti ateities nerimą.

Sostinė diktuoja finansinio raštingumo tendencijas

Gyvenamoji vieta Lietuvoje vis dar stipriai lemia gyventojų finansinius įpročius. „Luminor“ banko tyrimo duomenys rodo, kad Vilniaus gyventojai kur kas dažniau imasi asmeninės iniciatyvos, kad užsitikrintų saugią senatvę:

• Trečioji pensijų pakopa: Trečiojoje pakopoje savarankiškai lėšas kaupia 24 proc. Vilniaus gyventojų. Mažesniuose miesteliuose ir kaimo vietovėse šis rodiklis siekia tik 14,1 proc. 
• Tiesioginis investavimas: Į akcijas, obligacijas, biržoje prekiaujamus fondus (ETF) ar kitus instrumentus investuoja 23,1 proc. vilniečių. Mažesnėse vietovėse investuojančiųjų dalis yra perpus mažesnė ir siekia 11,6 proc. 

Didmiesčių gyventojai natūraliai dažniau domisi finansinio planavimo temomis ir turi lengvesnę prieigą prie profesionalių konsultacijų. Vis dėlto saugios ateities kūrimas prasideda ne nuo gyvenamosios vietos, o nuo sprendimo reguliariai atidėti kad ir nedidelę sumą.

Finansinis neužtikrintumas išlieka didelis

Apklausos duomenimis, 12,4 proc. šalies gyventojų dėl savo finansinės gerovės pensijoje jaučiasi labai neužtikrinti, o dar 28,2 proc. – tiesiog neužtikrinti. Užtikrintai jaučiasi 14,5 proc., o visiškai užtikrinti – vos 3,2 proc. apklaustųjų. Likusi dalis – beveik trečdalis (31,3 proc.) – teigia esantys tik šiek tiek užtikrinti.

„Pensija dažnam atrodo kaip tolima tema, kurią lengva atidėti vėlesniam laikui. Tačiau būtent neapibrėžtumas ir sukuria daugiausia nerimo – kai nežinome, kokių pajamų reikės, kiek jau esame sukaupę ir kokių sprendimų dar trūksta. Pirmas žingsnis nėra didelė investicija ar sudėtingas finansinis produktas, veikiau tai yra aiškumas“, – teigia „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Kaupia ne visi: teoriją pralenkia neveiklumas

Lietuvos gyventojai pensijai naudoja skirtingus būdus. Populiariausias pasirinkimas išlieka antroji pensijų pakopa – joje lėšas kaupia 33 proc. apklaustųjų. Trečiojoje pakopoje savo lėšomis kaupia 17,9 proc., o dar 3,4 proc. respondentų nurodo, kad įmokas už juos moka darbdavys.

Dalis žmonių renkasi kitas finansines priemones:

• 14,8 proc. investuoja į akcijas, obligacijas ar biržoje prekiaujamus fondus; 
• 10,7 proc. renkasi terminuotuosius indėlius; 
• 9,9 proc. kaupia per gyvybės draudimą; 
• 9,8 proc. laiko pinigus taupomojoje sąskaitoje; 
• 8,2 proc. santaupas laiko grynaisiais. 

Nepaisant šių galimybių, net 22,8 proc. apklaustųjų pensijai nekaupia visiškai. 

„Matome, kad nemaža dalis žmonių turi vieną ar kelis kaupimo būdus, tačiau beveik ketvirtadalis pensijai nekaupia visai. Tai nebūtinai reiškia abejingumą – dažnai žmonės tiesiog nežino, nuo ko pradėti, arba mano, kad nedidelės sumos neturės reikšmės. Tačiau ilgalaikiame kaupime svarbiausia yra ne tobula pradžia, o nuoseklumas“, – pastebi L. Načajienė.

Trys žingsniai asmeninio plano link

Norint sumažinti finansinį nerimą, L. Načajienė rekomenduoja pradėti nuo paprastų, bet konkrečių veiksmų.

• Pirmasis žingsnis: įvertinti poreikius. Tiksliai prognozuoti kelių dešimtmečių į priekį nebūtina – užtenka atsižvelgti į dabartines būtinąsias išlaidas: būsto išlaikymą, sveikatą, maistą, transportą bei laisvalaikį. 

„Žmogui svarbu suprasti, kokio gyvenimo lygio jis norėtų sulaukęs pensijos. Jei šiandien visos pajamos išleidžiamos kasdieniams poreikiams, natūralu, kad ateityje vien valstybės pensijos gali neužtekti įprastam gyvenimo ritmui išlaikyti. Todėl verta jau dabar pasiskaičiuoti, kokia suma suteiktų daugiau ramybės“, – pataria ekspertė.

• Antrasis žingsnis: peržiūrėti esamus sprendimus. Žmonės kartais pamiršta apie anksčiau atidarytas sąskaitas, turimas investicijas, indėlius ar draudimo sutartis. Tikslią informaciją apie antrosios ar trečiosios pakopos sąskaitose sukauptas lėšas galima lengvai pasitikrinti prisijungus prie savo paslaugų teikėjo sistemos.
• Trečiasis žingsnis: pradėti nuo mažų sumų. Jeigu sukauptų lėšų nėra arba jų per mažai, galima pradėti atidėti nedideles, bet reguliarias įmokas.

„Net ir 20 ar 30 eurų per mėnesį gali būti pradžia, kuri padeda suformuoti įprotį. Svarbu, kad kaupimas nebūtų paremtas vien likučiu mėnesio pabaigoje. Daug paprasčiau, kai pasirinkta suma atidedama iš karto gavus pajamas – tuomet tai tampa ne papildoma našta, o įprasta finansų dalimi“, – aiškina „Luminor“ ekspertė.

Finansinis planas reikalauja nuolatinės priežiūros

Asmeninis finansinis planas neturi būti vienkartinis sprendimas. Jį verta reguliariai peržiūrėti pasikeitus pajamoms, šeimos situacijai, finansiniams įsipareigojimams ar gyvenimo tikslams. 

„Finansinė ramybė neatsiranda per vieną dieną. Ji atsiranda tada, kai žmogus supranta savo situaciją ir turi veiksmų planą. Net jei šiandien jis dar nėra idealus, aiškus planas padeda sumažinti nežinomybės jausmą ir priimti sprendimus ramiau“, – reziumuoja L. Načajienė.

Svarbiausia praktinė taisyklė, kurią šiandien gali atlikti kiekvienas gyventojas – prisijungti prie asmeninės „Sodros“ paskyros ir pasitikrinti savo sukauptą stažą bei preliminarų būsimos pensijos dydį. Tai padės objektyviai įvertinti asmeninį papildomo kaupimo poreikį ir žengti pirmąjį žingsnį finansinio saugumo link.