Vyriausybė nepritaria siūlomoms triukšmo prevencijos pareigoms trumpalaikės nuomos savininkams
Vyriausybė nepritaria Seime svarstomoms parlamentarės Vilijos Targamadzės inicijuotoms pataisoms, kuriomis siekiama griežtinti triukšmo prevenciją laikinai naudojamose patalpose ir teritorijose. Siūlymas būtų aktualus trumpalaikio apgyvendinimo, patalpų nuomos ir renginių organizavimo paslaugų teikėjams.
Pagal projektą patalpų ar teritorijų savininkai privalėtų imtis triukšmo riziką atitinkančių, pagrįstų ir proporcingų prevencijos priemonių. Tačiau Vyriausybė savo išvadoje teigia, kad galiojantis Triukšmo valdymo įstatymas jau apibrėžia triukšmo šaltinių valdytojų pareigas, o nauji reikalavimai nuomotojams būtų pernelyg neapibrėžti.
„Nenustatyta, kokių konkrečių triukšmo prevencijos priemonių toks asmuo privalėtų imtis, kokiais kriterijais remiantis šios priemonės turėtų būti parenkamos, taip pat kokiais atvejais būtų laikoma, kad asmuo tinkamai įvykdė jam nustatytą pareigą. Be to, neįtvirtinti šios pareigos vykdymo kontrolės kriterijai, pagal kuriuos kompetentinga institucija turėtų vertinti taikytų priemonių pagrįstumą, proporcingumą ir veiksmingumą. Dėl to asmuo negalėtų iš anksto pakankamai tiksliai numatyti jam nustatomų pareigų apimties ir jų nevykdymo teisinių pasekmių, o kompetentingoms institucijoms būtų palikta pernelyg plati diskrecija vertinti, ar konkrečiu atveju objekto suteikėjas ėmėsi pakankamų prevencijos priemonių“, – rašoma Vyriausybės nutarime.
Vyriausybės vertinimu, vien patalpų perdavimo naudotis faktas nesuteikia savininkui teisinių ir praktinių galimybių kontroliuoti nuomininkų elgesio, naudojamų prietaisų ar veiklos laiko.
„Todėl papildomos prevencinės pareigos nustatymas objekto suteikėjui turi būti siejamas su aiškiai apibrėžtomis jo teisėmis, pareigomis ir realiomis galimybėmis daryti įtaką triukšmo šaltinio naudojimui“, – teigiama Vyriausybės išvadoje.
Vyriausybė taip pat pažymi, kad už pažeidimus turi atsakyti juos padarę asmenys, o ne vien patalpų savininkai. Kadangi nuoma ne visada įforminama raštu, pareigūnams gali būti sunku nustatyti, kas tiksliai naudojosi objektu pažeidimo metu.
„Įstatymo projektu siekiamų tikslų galima pasiekti kitomis priemonėmis, taikant galiojančias triukšmo šaltinių valdytojų pareigas ir atsakomybės už triukšmo reikalavimų pažeidimus mechanizmus“, – siūlo Vyriausybė.
Svarstomas pataisų projektas
Pataisų iniciatorė V. Targamadzė teigia, kad prevencinės priemonės turėtų būti parenkamos individualiai, atsižvelgiant į konkretų objektą.
„Prevencijos priemonėmis galėtų būti, pavyzdžiui, objekto naudojimosi taisyklių nustatymas, naudotojų informavimas apie triukšmo prevencijos reikalavimus, triukšmo riziką didinančios veiklos ribojimas naudojimosi sąlygose, reagavimo į pranešimus tvarkos nustatymas, naudotojų įspėjimas apie nustatytus pažeidimus ar atitinkamos techninės priemonės“, – aiškina V. Targamadzė.
Projektu siūloma nustatyti, kad, tame pačiame objekte per metus užfiksavus bent du triukšmo pažeidimus, savininkas per 30 dienų privalėtų įvertinti taikomas priemones ir prireikus jas sugriežtinti.
Rugsėjį Seimas po pateikimo projektui pritarė: už balsavo 48 parlamentarai, prieš – vienas, susilaikė 15. Šiuo metu įstatyme specialių įpareigojimų asmenims, laikinai suteikiantiems naudotis patalpas, nėra.