Vladimiras Antonovas: „Snoro“ lėšos buvo naudojamos banko veiklai palaikyti

Lietuvos apeliaciniame teisme tęsiasi žlugusio banko „Snoras“ buvusio akcininko Vladimiro Antonovo apklausa.
Baudžiamojoje byloje dėl turto pasisavinimo ir iššvaistymo teisiamas buvęs bankininkas tikina, kad pinigų
pervedimo schema, kurią tiria teisėsauga, buvo laikinas planas finansinių sunkumų patiriančio banko veiklai
palaikyti.
„Tikėtasi, jeigu pavyks išlaikyti banko likvidumą, šio mechanizmo naudojimas bus terminuotas ir mes rasime
šaltinius, kad galėtume išspręsti šią problemą“, – teismo posėdyje rusiškai per vertėją kalbėjo V. Antonovas.

Prokuroro Dainiaus Stankevičiaus paklaustas, kaip konkrečiai buvo bandoma taisyti „Snoro“ padėtį, teisiamasis
aiškino, kad schema buvo sugalvota dar iki jam ateinant į banką: „Jis buvo sugalvotas iki manęs.“ V. Antonovas
teigė, kad tai buvo vienintelis būdas užtikrinti banko gyvybingumą.
Teisėjai Aušrai Bielskei pasiteiravus, kaip lėšos iš „Snoro“ nukeliaudavo į jo paties kontroliuojamas sąskaitas, V.
Antonovas aiškino: „Snoro“ bankas neleido pinigų tam, kad įsigytų turtą, o tam, kad būtų padidintas banko
kapitalas, padidinta atsargų bazė blogiesiems kreditams.“ Pasak jo, 2008–2009 m. finansų krizės laikotarpiu
bankas patyrė finansinių sunkumų, todėl vien asmeninių išteklių – o jis tikina turėjęs apie 30–35 mln. JAV
dolerių – banko veiklai palaikyti nepakako.
„Grupė buvo daug didesnė ir tie bankai, kurie įėjo į tą grupę, jų buvo daug ir jie turėjo panašių problemų. Pinigai
buvo naudojami tam, kad 2009 metais galėtume pirkti ne iki galo įvertintą turtą“, – teigė V. Antonovas. Jis
pridūrė, kad per akcijas ar paskolas išleisti pinigai į banką grįždavo maždaug per mėnesį.
Paklaustas, kodėl tuomet iškart neskelbė bankroto, V. Antonovas tikino gerai išmanantis rinką ir apskaičiavęs,
kad situacija nebuvo beviltiška. „Maniau, kad kelias, kurį pasirinkau tuo metu, buvo teisingas. Dabar suprantu,
kad ne“, – pripažino jis.

Teisme taip pat aptarti konkretūs pirkiniai. V. Antonovo teigimu, Lietuvoje buvo investuota į bankininkystės
grupę „Finasta“ (sandoris atsiėjo apie 10 mln. eurų, dar apie 5–6 mln. eurų skirta kapitalui), o dar 10–20 mln.
eurų buvo investuota į „Verslo uostą“.
Vienas didžiausių pirkinių – Anglijos futbolo klubas „Portsmouth“, kurį jo valdoma „Konvers“ grupė
išsimokėtinai įsigijo už 45 mln. eurų. „Snoras“ šiam sandoriui išdavė garantinį raštą. „Fiziškai pinigų „Snoras“
šiam sandoriui neišleido“, – teigė V. Antonovas, o teisėjai pastebėjus, kad klubas pirktas 2010 m., pačiame
„Snoro“ sunkmečio įkarštyje, atsakė: „Klubas buvo perkamas kitu principu.“
Pirmosios instancijos teismas V. Antonovą ir jo partnerį Raimondą Baranauską pripažino kaltais pasisavinus per
509 mln. eurų „Snoro“ turto, kreditoriams padarius beveik 467 mln. eurų žalą ir iššvaisčius dar 14,5 mln. eurų.
Pernai lapkritį Vilniaus apygardos teismas jiems už akių skyrė po 10,5 metų nelaisvės. V. Antonovui pavasarį
grįžus į Lietuvą, jis pripažino kaltę ir jau atlieka bausmę, kol byla nagrinėjama apeliacinėje instancijoje.