Vilniaus miesto nuotraukų galerija

Mieste

Sukčiai iš žmonių ir įmonės išviliojo apie 13,2 tūkst. eurų

Policijos duomenimis, Vilniuje, Tauragėje ir Šiaulių rajone gyventojai ir viena įmonė per sukčiavimo atvejus prarado apie 13,2 tūkst. eurų.

Didžiausią sumą prarado Tauragės įmonė. Rugsėjo 16 d. popietę į bendrovės telefoną atsiųsta SMS žinutė su aktyvia nuoroda. Darbuotojams ją paspaudus, iš įmonės sąskaitos nuskaičiuoti 9 887 eurai. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Šiaulių rajone 1972 m. gimusi moteris gavo žinutę su nuoroda apie tariamai neteisingai pastatytą automobilį. Paspaudusi nuorodą ji prarado 1 614 eurų. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimo.

Vilniuje rugsėjo 16 d. 1955 m. gimęs vyras gavo SMS žinutę apie tariamai paskirtą baudą už administracinį nusižengimą. Paspaudęs nuorodą jis prarado 1 690 eurų. Policija ragina gyventojus nespausti įtartinų nuorodų, gautų SMS žinutėmis.

Sukčiai taikosi į įmonių mokėjimus per el. paštą
Viena iš įmonėms naudojamų sukčiavimo schemų – įsilaužimas į el. pašto susirašinėjimą su tiekėjais. Perėmę susirašinėjimą sukčiai gali atsiųsti sąskaitą ar kitą dokumentą su pakeistu banko sąskaitos numeriu.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2025 m. perėmus įmonių susirašinėjimą el. paštu iš verslo buvo išviliota apie 2,4 mln. eurų. Dar apie 104 tūkst. eurų įmonės prarado dėl vadinamųjų „netikro vadovo“ schemų, kai darbuotojai perveda pinigus gavę tariamo vadovo prašymą.

Finansų įstaigos 2025 m. fiksavo daugiau kaip 15 tūkst. sukčiavimo atvejų. Sukčiai mėgino išvilioti 58,8 mln. eurų, o faktiškai pasisavino 20,5 mln. eurų. Dar 38 mln. eurų finansų įstaigoms pavyko sustabdyti.

Advokatų kontoros WIDEN partnerė Julija Šlekonytė atkreipia dėmesį, kad sukčiai gali žinoti verslo partnerių bendradarbiavimo detales, sumas ir terminus, jei yra įsilaužę į el. pašto dėžutes.

„Jeigu kažkas prašo apeiti taisykles – tai jau yra signalas sustoti“, – pabrėžia J. Šlekonytė.

J. Šlekonytė rekomenduoja įmonėse taikyti vadinamąjį „keturių akių“ principą, kad rekvizitų keitimas ar didesnis mokėjimas nebūtų patvirtinamas vieno darbuotojo. Gavus laišką apie pasikeitusią tiekėjo sąskaitą, ji pataria informaciją patikrinti paskambinus anksčiau naudotu, patikimu telefono numeriu.

Nuo 2025 m. spalio pradžios Lietuvoje taikoma gavėjo tikrinimo paslauga, kai bankas įspėja, jei gavėjo pavadinimas nesutampa su sąskaitos savininko vardu. Vis dėlto mokėjimą galutinai patvirtina pats klientas, todėl įspėjimus svarbu įvertinti prieš atliekant pavedimą.

Palikite komentarą

Back to top button

Prisijungti

Registruotis

Atkurti slaptažodį

Įveskite savo vartotojo vardą arba el. pašto adresą – el. paštu gausite nuorodą, kuria galėsite sukurti naują slaptažodį.