Triatlonininkas Simas Sakalauskas apie organizmo ribas: kada būtina sustoti
Aktyvų gyvenimo būdą Vilniuje renkasi vis daugiau žmonių – sostinės gatvėse ir parkuose bėgikai, dviratininkai bei triatlono entuziastai treniruojasi ankstyvais rytais ir vėlyvais vakarais. Tačiau siekiant geresnių rezultatų, riba tarp sveiko tobulėjimo ir organizmo nualinimo lengvai išsitrina. Nuovargį, sunkias kojas ir norą praleisti treniruotę galima supainioti su paprastu tinguliu, nors kartais tai yra rimtas kūno įspėjimas.
Triatlonininkas, „Ironman 70.3“ pasaulio čempionato dalyvis Simas Sakalauskas pabrėžia, kad gebėjimas atpažinti šiuos signalus sportuojančiam žmogui yra toks pat svarbus kaip ir fizinis pasiruošimas. Remdamasis asmenine patirtimi, jis paaiškina, kaip suderinti didelius krūvius, poilsį ir išmaniuosius duomenis.
Klaidos savarankiško kelio pradžioje ir trenerio vaidmuo
Pasiruošimas pirmosioms „Ironman 70.3“ varžyboms, kuriose reikia nuplaukti 1,9 km, numinti 90 km dviračiu ir nubėgti 21,1 km pusmaratonį, truko pusę metų. Prieš tai S. Sakalauskas jau turėjo sprinto triatlono (savo amžiaus grupėje iškovojo trečiąją vietą) bei olimpinės distancijos patirties. Visgi pirmuosius tris mėnesius triatlono subtilybių jis mokėsi savarankiškai, žiūrėdamas vaizdo įrašus internete.
„Jeigu galėčiau kažką pakeisti, anksčiau kreipčiausi į triatlono klubą ar trenerį, kuris padėtų. Tuo metu visko mokiausi pats“, – prisimena sportininkas.
Savarankiškas darbas pradžioje atnešė ne tik patirties, bet ir fizinių skausmų, nes kiekvienoje treniruotėje jis stengėsi pasiekti maksimalų rezultatą. Trenerio pagalba leido geriau suprasti krūvių planavimą ir išmokti atskirti įprastą raumenų nuovargį nuo pavojingos būsenos, kai treniruotę būtina nedelsiant nutraukti.
Pirties kostiumas vasarą ir poilsio disciplina
Ruošdamasis „Ironman 70.3“ pasaulio čempionatui, sportininkas susidūrė su dideliu iššūkiu – karščio treniruotėmis. Jos reikalauja ypatingos ištvermės ir psichologinio pasiruošimo.
„Vasarą apsirengi žieminiais drabužiais, ant viršaus dar užsivelki pirties kostiumą ir, užsidaręs langus, namuose lengvu tempu mini dviratį. Net didžiausiam priešui to nelinkėčiau – taip sunku. Tokios treniruotės gali būti naudingos ištvermės sporto atstovams, tačiau jų poreikį ir krūvį svarbu aptarti su treneriu“, – pataria jis.
Tokie krūviai reikalauja griežtos atsistatymo disciplinos. Sportininkas treniruotėms skiria daugiau nei 13 valandų per savaitę, todėl poilsis jo dienotvarkėje užima lygiavertę vietą. Anksčiau ignoravęs raumenų nuovargį, dabar jis į jį žiūri rimtai – raumenų skausmas, dingęs noras judėti ir suprastėjęs tempas yra tiesioginiai signalai, kad kūnui reikia ramybės. Į savo rutiną jis įtraukė sportinius masažus, jėgos bei tempimo pratimus, o sprendimą mažinti krūvį visada priima pasitaręs su treneriu.
Ką apie organizmo būklę sako išmanieji rodikliai
Planuoti fizinį krūvį S. Sakalauskui padeda ne tik trenerio gairės, bet ir išmanieji įrenginiai. Naudodamas „Galaxy Watch Ultra2“ laikrodį ir „Samsung Health“ programėlę, jis stebi miego kokybę, ramybės pulsą bei širdies ritmo variabilumą (HRV).
Šie duomenys padeda priimti sprendimą dar prieš pradedant sportuoti. Kai protas sako, kad trūksta motyvacijos, geri laikrodžio rodikliai rodo, jog kūnas yra pasiruošęs darbui. Ir atvirkščiai – prasti rodikliai padeda išvengti persitreniravimo ar ligų komplikacijų.
„Kartą pamačiau, kad mano HRV yra nukritęs. Buvau prastai miegojeg, laikrodžio duomenys tai taip pat rodė, o pats jaučiausi prasčiau. Supratau, kad esu apsirgęs, todėl pasitarėme su treneriu ir treniruotę perkėlėme“, – pasakoja triatlonininkas.
S. Sakalauskas pastebi, kad pradedantieji bėgikai dažnai daro tą pačią klaidą – bėga per greitai ir per aukštu pulsu. Norint judėti į priekį be traumų, svarbu suprasti širdies ritmo zonas ir suprasti, kad progresą sukuria nuosekli disciplina, o ne viena maksimalių pastangų reikalaujanti treniruotė.
Praktinė taisyklė
Pasitikrinti savo fizinio pasirengimo ir poilsio balansą gali kiekvienas aktyvus vilnietis. Pagrindinė taisyklė – pradėti sekti savo ramybės pulsą iškart prabudus ryte. Jei šis rodiklis kelias dienas iš eilės yra bent 5–10 dūžių per minutę aukštesnis nei įprastai, tai yra aiškus signalas organizmui duoti papildomą poilsio dieną, atidėti intensyvų bėgimą ir leisti raumenims atsistatyti.