Skurdo rizika Lietuvoje – didžiausia nuo 2018 metų
2025 m. Lietuvoje užfiksuotas aukščiausias skurdo rizikos lygis nuo 2018 m. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė įspėja, kad didėjanti dirbančiųjų skurdo rizika rodo, jog net ir turimas darbas neužtikrina pakankamų pajamų pragyvenimui.
„Pažeidžiamiausi išlieka tie patys – bedarbiai, senjorai, vieniši asmenys, žmonės su negalia ir vieniši tėvai. Pastarųjų penkerių metų tendencijos nėra teigiamos. Augo tiek bendras skurdo rizikos rodiklis, tiek atskirų pažeidžiamų grupių skurdo rizika. Didėja ir dirbančiųjų skurdo rizika – tai rodo, kad net ir turimas darbas neapsaugo nuo skurdo“, – pristatydama 2026 metų apžvalgą teigė A. Adomavičienė.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 metais skurdo riziką Lietuvoje patyrė 22,6 proc. gyventojų. Pagal šį rodiklį šalis buvo paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje.
„Jeigu žiūrėtume ilgalaikėje perspektyvoje, Lietuvos rodikliai visada svyruoja apie 20 proc. Kai gyventojų pajamos bendrai mažėja, skurdo rizikos rodiklis irgi mažėja. Tai nerodo skurdo lygio mažėjimo“, – aiškino A. Adomavičienė.
Skurdo rizikos riba 2025 metais vienam asmeniui siekė 699 eurus per mėnesį, o šeimai su dviem vaikais – 1468 eurus. Šie rodikliai apskaičiuoti remiantis 2024 metų gyventojų pajamomis.
Ypač didelė skurdo rizika išlieka pensinio amžiaus moterims, taip pat fiksuojama prastėjanti priešpensinio amžiaus vyrų finansinė padėtis. Šalyje išlieka didelė pajamų nelygybė: turtingiausio penktadalio gyventojų pajamos buvo beveik septynis kartus didesnės už mažiausias pajamas gaunančio penktadalio pajamas.
„Suprantame, kad negalime turėti visiškai lygios visuomenės, bet toks didelis skirtumas didina atskirtį ir nelygybę“, – pažymėjo A. Adomavičienė.
„Maisto banko“ atstovė Miglė Petronytė atkreipė dėmesį, kad skurdas šalyje riboja galimybes visavertiškai maitintis. Eurostato duomenimis, 2025 metais 9,5 proc. Lietuvos gyventojų negalėjo sau leisti visavertės mitybos. Skurdo riziką patiriančių asmenų grupėje ši dalis siekė 22,2 proc., o tarp mažiausias pajamas gaunančių žmonių – 30,4 proc.
„Mes Lietuvoje negalime kalbėti apie badą, tačiau maisto nepriteklius iš tikrųjų yra labai aktualus reiškinys. Tai nereiškia, kad žmonėms apskritai trūksta maisto – kalbame apie visavertį maistą ir mitybą“, – sakė M. Petronytė.
Ji pabrėžė, kad mažinant nepriteklių būtina spręsti maisto švaistymo problemą. Pasak pateiktos informacijos apie ES taisykles, maisto gamybos sektoriuje atliekų kiekis turės sumažėti 10 proc., o prekyboje, restoranuose ir namų ūkiuose – 30 proc. vienam gyventojui.
„Naujos ES taisyklės numato aiškesnį maisto bankų ir kitų nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą, kad neparduotas, bet tinkamas vartoti maistas pirmiausia galėtų būti perduotas žmonėms“, – teigė M. Petronytė.
Premjerė Inga Ruginienė teigė, kad skurdas išlieka viena didžiausių valstybės problemų:
„Pastaraisiais metais Lietuvoje matome įvairių pokyčių, tarp jų – ir teigiamų. Valstybės duomenų agentūros skelbiamuose išankstiniuose skurdo rodikliuose taip pat galime įžvelgti tam tikrų teigiamų tendencijų. Turime pripažinti, kad skurdas ir socialinė atskirtis tebėra vieni didžiausių mūsų valstybės iššūkių.“
A. Adomavičienė paminėjo Europos Komisijos pristatytą pirmąją ES kovos su skurdu strategiją, kuria siekiama iki 2050 metų panaikinti skurdą Bendrijoje, o iki 2030 metų sumažinti skurstančiųjų skaičių bent 15 mln.
„Ši strategija buvo paskelbta pripažinus, kad pažanga mažinant skurdą ir socialinę atskirtį yra nepakankama. Apie 93 mln. žmonių susiduria su skurdo ir socialinės atskirties rizika, iš jų daugiau kaip 19 mln. – vaikai“, – sakė NSMOT direktorė.