Prezidento patarėjas: situacija dėl likusių be elektros gyventojų yra kritinė
Praėjus beveik dviem savaitėms po šalį nusiaubusios stiprios audros, tūkstančiai žmonių vis dar neturi elektros.
Šiuo metu elektros neturi apie 4 tūkst. vartotojų, o Prezidentūra šią situaciją įvardija kaip kritinę ir ragina imtis
skubių priemonių.
Prezidento patarėjas Ramūnas Dilba pabrėžia, kad gyventojams būtina kuo greičiau suteikti pagalbą.
„Situacija praėjus beveik dviem savaitėm nuo šalį siaubusios audros išlieka sudėtinga, matome kad apie 5 tūkst.
vartotojų vis dar neturi elektros energijos, šitiems gyventojams situaciją galima įvardinti kaip kritinę. Prezidentas
pasisakė, kad būtina imtis visų neatidėliotinų veiksmų siekiant tuos vartotojus kaip galima greičiau prijungti prie
elektros energijos, užtikrinti jiems būtinas paslaugas“, – po Prezidentūroje vykusio skubaus pasitarimo teigė R.
Dilba. Patarėjas pridūrė, kad čia itin svarbus vietos valdžios vaidmuo: „Turi įsijungti ir savivaldybių, seniūnijų
tinklas, kuris užtikrintų, kad gyventojai turėtų bent būtiniausius produktus, paslaugas, vandenį“.
Energetikos ministras: „lopymo“ era turi baigtis
Energetikos ministras Lukas Savickas teigia, kad ši krizė atskleidė valstybės ir atsakingų įmonių pasirengimo
spragas. Ministras kritikavo lėtus darbų tempus:
„Reikia pripažinti, kad spragos yra akivaizdžios. Elektros tiekimo atkūrimo tempas netenkina nei manęs ir esu
tikras, netenkina nei visuomenės. Tai yra akivaizdus iššūkis, kad tai yra nepakankamas ne tik tinklo atsparumas,
bet lygiai taip pat pasiruošimas mobilizuoti pajėgas, rūpinti žmones generatoriais, net ir tiesiog informuoti, kada
bus atkurtas elektros energijos tiekimas“, – kalbėjo L. Savickas.
Anot ministro, numatomi tikslai – po panašių stichijų be elektros turėtų likti perpus mažiau žmonių, o per
pirmąsias tris paras tiekimas turėtų būti atkurtas bent 80 proc. nukentėjusiųjų. L. Savickas pabrėžė, kad
rengiamas Vyriausybės priemonių paketas turėtų mažinti laikinų sprendimų poreikį: „Po šios audros lopymo dar
daugiau nebeturėtų būti“.
Visiškam tinklo atsparumui padidinti reikės laiko ir didelių investicijų – šiuos tikslus planuojama pasiekti iki
2030 metų.
„Niekas negalėtų pasakyti, kada galime tikėtis kitos audros, dėl to darbų greitis ir tempas turi būti didelis.
Kadangi investicijos, reikalingos į rengiamos programos įgyvendinimą, yra reikšmingos, natūralu, kad ir laiko
terminai bus ne patys trumpiausi. Įsivaizduojame, kad numatomus tikslus, kuriuos aš įvardijau savo pasisakymo
metu, atlikus numatytas investicijas būtų galima pasiekti 2030 metais“, – aiškino energetikos ministras.