Penkios asmeninių finansų taisyklės šaltajam sezonui: kaip išvengti piniginės streso
Artėjantis šildymo sezonas, didesnės komunalinių paslaugų sąskaitos ir galimas prekių bei paslaugų brangimas primena, kad asmeninių finansų planavimas yra svarbus kasdienis įprotis. Tai padeda išvengti situacijos, kai iki kito atlyginimo lieka savaitė, o sąskaitos likutis artėja prie nulio.
Finansų ekspertė, „Artea“ banko (buvusio „Šiaulių banko“) privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui dalijasi praktiniais patarimais, kaip protingai susidėlioti asmeninį biudžetą ir pasitikti šaltąjį sezoną be papildomo streso.
Pasiruošimas dar iki pirmosios sąskaitos
Šildymas, elektra, šilti drabužiai, dažnesnės kelionės automobiliu ar didesnis maisto prekių krepšelis – žiemą išlaidos keliose srityse dažnai auga vienu metu. Svyruojančios energijos kainos taip pat gali pabranginti ir kitas prekes bei paslaugas.
Dr. D. Kolmatsui pataria nelaukti pirmųjų didelių sąskaitų ir peržiūrėti savo biudžetą jau dabar:
Peržiūrėkite praėjusių metų šaltojo sezono išlaidas;
Palyginkite jas su šiltųjų mėnesių vidurkiu;
Numatykite, kokio papildomo rezervo prireiks.
Pavyzdžiui, jeigu tris šaltojo sezono mėnesius sąskaitos bus maždaug 60 eurų per mėnesį didesnės nei vasarą, iš viso susidarys papildomi 180 eurų. Pradėjus ruoštis iš anksto, šią sumą galima sukaupti mažesnėmis dalimis per kelis mėnesius.
Didžiausia klaida – didesnes sezonines išlaidas laikyti netikėtumu. Šildymo išlaidos kartojasi kasmet, todėl jos turi atsispindėti biudžete. Iš anksto numatytos išlaidos apsaugo nuo būtinybės skolintis ar naudoti ilgalaikes santaupas.
Išlaidų planavimas ir finansinis planas: kuo jie skiriasi?
2026 metų balandį „Artea“ banko užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad 60 proc. gyventojų planuoja savo išlaidas, o dar 34 proc. numato tik didžiąsias išlaidas. Vis dėlto net 73 proc. apklaustųjų neturi finansinio plano.
Šie duomenys rodo esminį skirtumą: žinoti, kiek kainuos maisto produktai ar komunalinės paslaugos, nėra tas pats, kas turėti aiškų planą, kaip panaudoti pajamas, pasiruošti netikėtumams ir siekti ilgalaikių tikslų.
Finansinis planas leidžia iš anksto nuspręsti, kiek galime išleisti šiandien, kiek atidėti ateičiai ir kokių tikslų realiai siekti.
Pirmasis žingsnis nebūtinai reikalauja sudėtingų skaičiuoklių. Pakanka vieną mėnesį sąžiningai užrašyti visas pajamas ir išlaidas, suskirstyti jas į kelias kategorijas ir įvertinti, kur išleidžiate daugiausia pinigų. Į biudžetą įtraukite ne tik nuomą, paskolas ar maistą, bet ir rečiau pasitaikančias, tačiau nuspėjamas išlaidas: draudimą, automobilio techninę priežiūrą, dovanas, atostogas.
Taupymas — pirmoji išlaidų eilutė
Asmeninių finansų specialistai dažnai rekomenduoja taupymui skirti apie 20 proc. pajamų. Tačiau ši taisyklė tinka ne kiekvienam. Mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, kurių didžiąją biudžeto dalį sudaro būtinosios išlaidos, toks tikslas gali būti sunkiai pasiekiamas.
Pradėkite nuo sumos, kurią galite atidėti reguliariai, nekenkdami būtiniausiems poreikiams. Tai gali būti 5, 10 ar 20 proc. Svarbiausia yra išsiugdyti nuoseklų taupymo įprotį, o augant galimybėms – didinti atidedamą sumą.
Praktiška taisyklė: atidėkite pinigus taupymui iškart, kai gaunate pajamas, o ne laukite mėnesio pabaigos. Pavyzdžiui, gaunant 1 500 eurų atlyginimą „į rankas“:
Atidėdami 5 proc., per mėnesį sutaupysite 75 eurus, o per metus – 900 eurų.
Atidėdami 10 proc., per mėnesį sutaupysite 150 eurų, o per metus – 1 800 eurų (neskaičiuojant galimų palūkanų).
Taupymas neturėtų būti tai, kas lieka po visų pirkinių. Pirmiausia atidėkite sumą ateičiai, o prie likusios dalies pritaikykite kasdienes išlaidas. Jei šiuo metu sutaupyti sunku, pirmiausia peržiūrėkite pasikartojančius mokėjimus, nenaudojamas prenumeratas ir spontaniškus pirkinius, kurie nesuteikia realios vertės.
Sąskaitų atskyrimas mažina pagundą išleisti
Kai visas pajamas, kasdienes išlaidas ir santaupas laikote vienoje kortelėje, sunku įvertinti realias finansines galimybes. Sąskaitos likutis gali atrodyti pakankamas, nors dalis šių pinigų jau yra skirta būsimiems mokesčiams ar kitiems tikslams.
Paprastas sprendimas – atskirti pinigus pagal jų paskirtį. Tam nebūtina atidaryti mokamų sąskaitų, galima naudoti banko taupymo priemones arba tiesiog atskiras nemokamas sąskaitas.
Finansus patariama suskirstyti į tris dalis:
Kasdienėms išlaidoms;
Numatomoms didesnėms išlaidoms;
Finansiniam rezervui.
Šis atskyrimas padeda aiškiau matyti savo finansinę padėtį ir apsaugo nuo rizikos netyčia išleisti pinigus, kurie turi konkrečią paskirtį. Svarbu finansinio rezervo nepainioti su pinigais, skirtais atostogoms ar naujam pirkiniui – tai yra skirtingi tikslai, kuriems reikia numatyti atskiras sumas.
Pirmiausia — saugumo pagalvė, tik tada — investavimas
Taupymas ir investavimas atlieka skirtingas funkcijas, todėl jie neturi konkuruoti tarpusavyje. Prieš pradėdami investuoti, pasirūpinkite finansine pagalve netikėtoms išlaidoms padengti.
Įprastas orientyras – sukaupti 3–6 mėnesių būtiniausių išlaidų dydžio rezervą. Reikalinga suma priklauso nuo jūsų pajamų stabilumo, šeimos įsipareigojimų, sveikatos ir turimų paskolų. Jei jūsų pajamos svyruoja arba išlaikote kitus šeimos narius, rezervas turėtų būti didesnis.
Šiuos pinigus svarbu laikyti lengvai pasiekiamoje ir saugioje vietoje, o ne investuoti į priemones, kurių vertė svyruoja arba iš kurių lėšų negalima greitai atsiimti be nuostolių. Sukaupus pradinį saugumo rezervą, galima nuosekliau domėtis investavimu, įvertinus savo tikslus, investavimo laikotarpį ir galimą riziką.
Patarimai jūsų finansų planavimui:
Įvertinkite praėjusių metų išlaidas: palyginkite šaltojo sezono išlaidas su šiltųjų mėnesių vidurkiu ir numatykite papildomą šildymo biudžetą.
Atskirkite sąskaitas: laikykite kasdienes išlaidas, santaupas ir būsimų mokesčių sumas atskirose sąskaitose.
Taupykite iškart: atidėkite 5–10 proc. pajamų vos gavę atlyginimą.
Sukurkite finansinę pagalvę: sukaupkite 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio atsargą ir tik tada pradėkite investuoti.