Lemiamas mėnuo namuose: kardiologė paaiškino, kodėl sergantiems širdies nepakankamumu pirmosios savaitės po ligoninės yra kritinės

Dusulys lipant laiptais, ištinusios kojos ar neįprastas nuovargis gali būti pirminiai širdies nepakankamumo signalai. Tai nėra atskira liga, o sunkus sindromas, kurio prognozė dažnai prastesnė nei onkologinių susirgimų. Per penkerius metus nuo diagnozės nustatymo miršta daugiau nei pusė sergančiųjų, tačiau kardiologai pabrėžia, kad šį rodiklį galima reikšmingai pakeisti laiku pritaikius tinkamą gydymą.

Vilniaus universiteto Medicinos fakultete (VU MF) daktaro disertaciją tema „Ūminio širdies nepakankamumo pacientų prognozės stratifikacija: rehospitalizacijų ir optimalaus gydymo įtaka“ apsigynusi gydytoja kardiologė dr. Kamilė Čerlinskaitė-Bajorė (mokslinė vadovė prof. dr. Jelena Čelutkienė) pabrėžia, kad pažeidžiamiausias pacientams yra laikas iškart po išrašymo iš gydymo įstaigos. Tyrėjos darbas atskleidžia, kad būtent pirmosios savaitės namuose po patirto būklės paūmėjimo yra lemiamos gyvybei išsaugoti.

Pavojingiausias laikotarpis – 30 dienų po išrašymo

Ypatingas pavojus kyla pacientams, kuriems dėl ūminio būklės pablogėjimo prireikia skubios hospitalizacijos. Nustatyta, kad tokiu atveju rizika mirti per artimiausius metus siekia net iki 25–30 proc. Tai yra gerokai didesnis mirtingumas nei tų pacientų, kurių širdies nepakankamumo forma išlieka lėtinė ir stabili.

Dr. K. Čerlinskaitės-Bajorės atliktas tyrimas atskleidžia itin pažeidžiamą etapą – apie 10 proc. pacientų miršta per pirmąsias 30 dienų nuo išrašymo iš ligoninės. Būtent šį ankstyvą laikotarpį analizavusi mokslininkė ragina neatidėlioti vizitų pas gydytojus.

„Per penkerius metus nuo diagnozės nustatymo miršta daugiau negu 50 proc. sergančiųjų šia liga, tačiau esama efektyvaus gydymo, reikšmingai gerinančio pacientų išgyvenamumą“, – sako dr. K. Čerlinskaitė-Bajorė.

Klinikinių tyrimų analizė patvirtina, kad ankstyvas ir intensyvus vaistų paskyrimas iškart po hospitalizacijos padidina išgyvenamumą, pagerina gyvenimo kokybę ir sumažina pakartotinių hospitalizacijų poreikį. Kardiologų siekiamybė – pamatyti pacientą bent per 30 dienų po išrašymo iš ligoninės ir užtikrinti, kad jam paskirtas optimalus gydymas.

Paskutinė širdies ligų stadija

Širdies nepakankamumas išsivysto kaip kitų susirgimų pasekmė – tai tarsi galutinė kraujotakos sistemos ligų stadija. Dažniausiai jį sukelia ilgalaikė arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis), išeminė širdies vainikinių kraujagyslių liga, persirgtas miokardo infarktas, vožtuvų patologijos bei širdies ritmo sutrikimai, ypač prieširdžių virpėjimas.

Sindromas gali pasireikšti ir po širdies raumens uždegimo (miokardito), kurį sukelia įvairios infekcijos, todėl kardiologai rekomenduoja infekcinių ligų prevenciją, pavyzdžiui, skiepus. Kartais priežastis būna paveldimos širdies ligos, todėl asmenims, kurių šeimoje yra buvę tokių susirgimų, patariama sveikatą tikrintis dažniau.

Šis sutrikimas yra lėtinis ir dažniausiai neišgydomas, tačiau ankstyva diagnostika leidžia sustabdyti jo progresavimą ir išvengti sunkių komplikacijų. Pagrindinis ir anksčiausiai pasirodantis simptomas yra dusulys fizinio krūvio metu – pavyzdžiui, kai žmogus nebegali užlipti laiptais nesustojęs pailsėti. Kitas dažnas signalas – kojų tinimas (skysčių kaupimasis plaučiuose, kojose, pilve ar kitur). Pastebėjus šių dviejų simptomų derinį, ypač sergant kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis, būtina kuo greičiau kreiptis į specialistus.

Mitas, kad širdies nepakankamumas yra tik vyresnių žmonių problema. Nors rizika didėja su amžiumi, jaunesniems pacientams šis sindromas dažniau išsivysto dėl paveldimų ligų, įgimtų širdies ydų arba po persirgto širdies raumens uždegimo. Be to, dėl didėjančio rizikos veiksnių paplitimo vis jaunesni žmonės suserga hipertenzija ar patiria miokardo infarktą.

Kas stabdo efektyvų gydymą: medikų ir pacientų kliūtys

Nemažos dalies pakartotinių hospitalizacijų galima išvengti laiku paskyrus reikiamus vaistus. Tačiau praktikoje medikai susiduria su vadinamąja „klinikine inercija“ – reiškiniu, kai reikalingas gydymas nėra skiriamas arba nedidinamos vaistų dozės.

Dalis gydytojų baiminasi didesnių vaistų dozių šalutinio poveikio arba klaidingai mano, kad tam tikroms pacientų grupėms, pavyzdžiui, moterims, intensyvus gydymas yra mažiau saugus. Taip pat neretai pervertinami nežymūs tyrimų nukrypimai – pavyzdžiui, saikingai pablogėjusi inkstų funkcija tampa priežastimi nepagrįstai sumažinti vaistų dozes arba visai nutraukti gydymą. 

Gydymo vaistais nutraukimas dažniausiai sukelia rimtesnes pasekmes nei galimas šalutinis poveikis. Kadangi pagrindinis gydymo tikslas yra pailginti paciento gyvenimą, sumažinti hospitalizacijų skaičių ir pagerinti bendrą savijautą, medikai turėtų drąsiau koreguoti gydymo planus.

Kita problemos pusė – pačių pacientų elgesys. Viena dažniausių priežasčių, kodėl tenka grįžti į ligoninę, yra savavališkas vaistų vartojimo nutraukimas pagerėjus savijautai. Taip pat neigiamą įtaką daro žalingi įpročiai, netinkama mityba ir fizinio aktyvumo rekomendacijų nesilaikymas. Pagerėjusi būklė nereiškia, kad liga išnyko, todėl paskirto režimo būtina laikytis nuolat.

Didžiausia problema Lietuvoje – specializuotų slaugytojų trūkumas

Optimalų širdies nepakankamumo valdymą sudaro ne tik medikamentai, bet ir visapusė priežiūra: mitybos rekomendacijos, fizinė reabilitacija ir nuolatinė būklės stebėsena namuose.

Lietuvoje veikia speciali širdies nepakankamumo paslauga, kurią teikia gydytojo kardiologo ir specializuoto slaugytojo komanda. Jos metu pacientams teikiamos išsamios konsultacijos ir rekomendacijos dėl mitybos, judėjimo bei būklės sekimo namuose. Tačiau šių paslaugų prieinamumas vis dar neatitinka realaus poreikio. Idealus modelis reikalautų, kad kiekvienam išrašytam pacientui per 2–4 savaites būtų sudarytas individualus stebėjimo planas ir suteikta ši paslauga.

Pagrindinė kliūtis, stabdanti šios sistemos plėtrą Lietuvoje – didelis slaugytojų trūkumas. Nors šalyje bandoma plėtoti slaugos namuose paslaugas, jų apimtys kol kas yra nepakankamos. Tai lemia, kad pakartotinės hospitalizacijos išlieka didžiule finansine našta visai sveikatos apsaugos sistemai, nors efektyvesnis ambulatorinis gydymas ir stebėsena leistų šias išlaidas reikšmingai sumažinti.

Vėlyvosiose širdies nepakankamumo stadijose, kai įprastas gydymas nebepadeda, pacientams gali prireikti mechaninių pagalbinio širdies darbo prietaisų (vadinamosios „dirbtinės širdies“), širdies transplantacijos arba prieinamos paliatyviosios pagalbos.

Svarbiausia praktinė atmintinė pacientams po išrašymo

Ruošdamiesi grįžimui į namus, laikykitės šių penkių pagrindinių taisyklių:

1. Užsiregistruokite vizitui. Užtikrinkite, kad gydytojo kardiologo ar šeimos gydytojo konsultacija įvyktų per pirmąsias 30 dienų (idealiu atveju – per 2–4 savaites) po išrašymo iš ligoninės. 
2. Griežtai laikykitės nurodymų. Vartokite tiksliai tokias vaistų dozes, kokias paskyrė gydytojas. Niekada savavališkai nenutraukite gydymo ir nekoreguokite dozių, net jei jaučiatės visiškai gerai. 
3. Sverkitės kasdien. Kiekvieną rytą sverkite kūno svorį tuo pačiu metu. Staigus svorio padidėjimas rodo skysčių kaupimąsi (stazę) organizme. 
4. Ribokite druską. Sumažinkite suvartojamos druskos kiekį maiste, kad išvengtumėte skysčių sulaikymo kraujotakoje. 
5. Laikykitės režimo. Atsisakykite žalingų įpročių, palaikykite lengvą fizinį aktyvumą pagal medikų rekomendacijas ir subalansuokite mitybą.